Mikrobiologija ir virusologija

Mikrobiologija (gr. mikros – mažas, bios – gyvybė, logos - mokslas) – mokslas apie pačias mažiausias, plika akimi nematomas gyvas būtybes – mikroorganizmus, kurie dar vad. mikrobais. Mikrobiologija tiria mikroorganizmų vidinę ir išorinę organizaciją (mikrobų morfologija), jų gyvybinės veiklos dėsningumus (mikrobų fiziologija), sistematiką ir klasifikaciją, kintamumą ir paveldimumą (mikrobų genetika), ekologiją. Mikroorganizmai yra vienaląsčiai (dauguma bakterijų, mielės, spirochetos, pirmuonys) ir daugialąsčiai (siūlinės bakterijos, pelėsiai, mikroskopiniai dumbliai), yra ir neturinčių ląs. Struktūros gyvų padarų (riketsijų, virusų). Mikrobiologiją sudaro, atsižvelgiant i tyrimo objektus, bakteriologija (tiria bakterijas), mikologija (tiria mikroskopinius grybus), virusologija (virusus), protistologija, arba protozoologija (pirmuonis).
Pagal tikslus ir uždavinius išskiriamos bendroji (arba fundamentalioji), kuri tiria bendruosius mikroorganizmų gyv. veiklos dėsningumus ir savybes, įeina į kiekvieną taikomąją mikrobiologijos discipliną, ir taikomosios mikrobiologijos disciplinos: medicinos (tiria infekcines žmonių ligas, sukeliančių mikroorganizmų morfologiją ir fiziologines savybes, jų patogeninio poveikio žmogaus organizmui mechanizmą ir žmogaus organizmo reakcijas į mikroorganizmus. Pagrindinis uždavinys: parengti ir praktiškai taikyti priemonių kompleksus infekcinių ligų imunoprofilaktikai ir gydyti (imunoterapija, chemoterapija), veterinarijos (tiria įvairius gyvuliams patogeninius mikroorganizmus, infekcinių ligų mikrobiologijos diagnostika, profilaktikos ir gydymo būdus.), žemės ūkio (tiria mikroorganizmų įtaką dirvai formuoti, augalų mitybai, organinėms medžiagoms irti, parengia barterijas trąšų vartojimo ir pašarų konservavimo (silosavimo) būdus, taip pat kaip slopinti žalingų mikroorganizmų poveikį), pramonės (tiria mikroorganizmų įtaką rūgimo procesams, jų naudojimą svarbioms cheminėms medžiagoms gauti, mokrobiologijos pramonė energijai plėtojimą, maisto mikrobiologija, rengia metodus įvairių žaliavų apsaugai nuo mikrobų), kosmoso mikrobiologija (tirai mikroorganizmų ekzistavimą už žemės ribų, bei mikroorganizmų naudojimo kosmosui įsisavinti būdus), biotecnologija (naudoja genų inžinerijos metodus mikrorganizmų variantams gauti, išskiriama militarinė mikrobiologija (bakteriologinis ginklas ar bioterorizmo priemonės) ir kt.
2. Pagrindinės biotechnologijos kryptys. Biotechnologijos vystymas Lietuvoje.
Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado ir sparčiai plėtojosi biotechnogija, kuri naudoja genų inžinerijos metodais gautus mikroorganizmų variantus labai svarbių biologiškai aktyvių medž. pramoninei gamybai (interferonai, insulinai, somatotropinis hormonas ir kt.). Deja, taikant genų inžinerijos metodus, mėginama gauti mikroorganizmų variantus, kurie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!