Keletas žmonių saugos tyrimų

LABORATORINIS DARBAS Nr.1 GAMYBINIŲ PATALPŲ METEOROLOGINŲ SĄLYGŲ TYRIMAS Darbo tikslas: 1. Išmatuoti gamybinių patalpų meteorologines sąlygas. 2. Susipažinti su sanitarinių normu reikalavimais,parenkant primones meteorologinėms sąlygoms normalizuoti. Naudojami prietaisai: 1. Oro temperatūrai gamybinėse patalpose matuoti naudojami šie termometrai. • laboratorinai; • elektrinai; • dvigubieji; • termografai (užrašantieji). 2. Oro santykinei drėgmei nustatyti naudojami psichrometrai, hidrometrai, ir hidrografai. Šiame laboratoriniame darbe naudojamas aspiracinis(Asmano)ir buitinis (Augusto)psichrometras. Šie preitaisai pagal veikimo principą tapatūs:turi po du vienodus gyvsidabrio termometrus, iš kurių vienas sausas,o kito gyvsidabrio rezervuaras nuolat drėkinamas.Vanduo, garuodamas nuo drėgno termometro rezervuaro paviršiaus, jį atšaldo, ir todėl jo rodmenys mažesni už sauso termometro rodmenis. Plaukinis higrometras naudojamas tiesioginiam santykinės drėgmės nustatymui.Keičiantis oro drėgmei, keičiasi plauko ilgis-jis perduodamas higrometro rodyklei, kuri pasislenka išilgai skalės ir parodo santykinę drėgmę %. 3. Oro judėjimo greičiui išmatuoti naudojome kaušelinį anemometrą. Jis matuoja oro judėjimo greitį nuo 1m/s iki 20m/s. 4. Barometrinis slėgis matuojamas šiais prietaisais: ◦ Barometru-aneroidu; ◦ Skysčio barometru; ◦ Barografu(atmosferiniam slėgiu registruoti) Laboratoriniame darbe naudojamas barometras-aneroidas. 1. užduotis. Eil. Nr. Prietaisų pavadinimas Temperatūra,0C Santykinė oro drėgmė% Oro judėjimo greitis m/s Slėgis Pa Pastaba Ts Td 1 Asmano psichrometras 22 17.5 64 - - 2 Augusto psichrometras 22 19 67 - - 3 Augusto psichrometras 23.5 19 54 3.8 - Judant orui nuo ventiliatoriaus 4 Anemometras - - - 3.8 - 5 Barometras - - - - 102.4 2.užduotis Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliui pašalinti, apskaičiavimas Oro kiekis šilumos pertekliui pašalinti: Q2 − šilumos nuostoliai dėl patalpos nesandarumo. Imama 4%-30% šilumos kiekio ΣQ1, (Q2=10%); tv − oro temperatūra patalpos viduje (tv), 0C; tl − oro temperatūra lauke (tl), 0C; c − oro specifinė šiluma, c=948 J/kg; γ − oro tankis atskiroms temperatūroms, kuris apskaičiuojamas: Oro kiekis drėgmės pertekliui pašalinti: čia: G- drėgmės kiekis, kg/h, išsiskiriantis patalpoje (skaičiavimui parenkamas iš lentelių arba nustatomas bandymais), G=G1+G2=64+8=72kg/h; Dv- absoliuti oro drėgmė patalpos vidaus temperatūroje (t), kg/m3; Di- absoliuti oro drėgmė išorės temperatūroje (t), kg/m3; Išvados: Temperatūra neatitinka optimalios temperatūros darbo vietoje, bet patenka į leistinas ribas. Gamybinių patalpų metereologinės sąlygos optimalių neatitinka. Oro drėgmė pertekliui pašalinti nepatenka nei į leistinas nei į optimales ribas. LABORATORINIS DARBAS Nr.2 GAMYBINIŲ PATALPŲ NATŪRALAUS APŠVIETIMOTYRIMAS Darbo tikslas: 1. Išmatuoti apšvietą patalpoje ir lauke. 2. Nustatyti darbo vietų naturalios apšvietos koeficientą. Darbo ataskaita: 1 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo tyrimas: 1. Liuksometro elektrinė schema: M r r3 r2 r1 500 100 25 2. Darbų normavimas tiriamoje darbo vietoje. Mat.taškai E1, lx Ev, lx NAK Regos darbu gr. Darbo ručis Objekto matm. mm 1 4000 510 12.75 A l. tiksl. darbas 0,15-0,3 2 4000 390 9.75 A l. tiksl. darbas 0,15-0,3 3 4000 250 6.25 A l. tiksl. darbas 0,15-0,3 4 4000 190 4.75 A l. tiksl. darbas 0,15-0,3 5 4000 140 3.50 A l. tiksl. darbas 0,15-0,3 6 4000 90 2.25 A l. tiksl. darbas 0,15-0,3 3. Patalpos NAK keitimosi kreivė e = f (l). e% Išvados: Nustatėme, kad galime braižyti linijas, kurių storis 0,3mm 3 m atstumu nuo lango ir naudotis matavimo instrumentu slankmačiu, kurio padalos storis 0,2mm 5m nuo lango. 2. Užduotis Patalpos natūralaus apšvietimo skaičiavimas. 1. Skaičiavimo formulės: e = e1+e0+ep, e0=esk*t0*. esk – natūralios apšvietos koef. skaičiuotinė vertė. to –bendras šviesos pralaidumo koef.  - nevienodo dangaus ryškumo pagal meridiana koef. 2. Darbų normavimas taške M1 arba M2. esk1=0,01*n1*n2= 0,01*4*76=3.04  t0=0,35 =0,85 e=esk1*t0*=3.04*0,35*0,85=0.904  =1,5 ep=0. e0=el (-1), e01=0.904(1,5-1)=0,45, e1=el+e0=0.904+0,45+0=1.36%. Regos darbų grupė Atliekamu taškų pobudis taške M Atliekamu taškų pobudis taške M NAK esant šoniniam apšvietimui A Labai tikslūs darbai 0,15-0,3 1.5 Išvados: Eksperimentinis šviesos tyrimas parodė, kad apšviestumas patalpoje yra pakankamas. Taške M1 galima atlikti labai tikslius darbus. LABORATORINIS DARBAS Nr.3 GAMYBINIS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI Darbo tikslas: 1. Susipažinti su gamybinių triukšmu ir jo mažinimo būdais. 2. Nustatyti kai kurių triukšmo mažinimoi priemonių efektyvumą. Darbo ataskaita: 1 užduotis Nustatyti garsą izoliuojčio gaubto efektyvumą. 1. Apskaičiuoti ir išmatuoti gaubto garso izoliaciją ir efektyvumą. Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose Hz Skaičiuojamieji parametrai 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000 20 lg Q 20 20 20 20 20 20 20 20 20 lg f 35.99 41.94 47.96 54.00 60.00 66.12 72.04 78.06 Gaubto garso izoliacija R, dB 8.49 14.44 20.48 26.48 32.50 38.52 44.54 50.56 Papildomas triukšmo sumažėjimas delta L, dB -8.24 -6.19 -5.96 -1.87 -1.19 -1.43 -1.93 -2.28 Gaubto efektyvumas Dg, dB 0.25 8.24 15.37 24.61 31.31 37.09 42.60 48.24 2. Nustatyti agregato , ant kurio uždedamas gaubtas, triukšmo lygį be gaubto ir su gaubtu. Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose Hz Skaičiuojamieji parametrai 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000 Agregato garso slėgis be gaubto L, dB 20 18 22 30 37 52 62 76 Agregato garso slėgis su gaubtu L, dB 20 16 15 14 19 31 40 49 Gaubto efektyvumas delta L, dB 0 2 7 16 18 21 22 27 Išmatuoto garso lygis dBA = 64. R = 20 lg Q + 20 lg f – 47,5, L = 10 lg ., Dg = R + 10 lg , 3. Nubrėžti kreive L = f (f) Išvados: Didžiausias gaubto efektyvumas yra prie triukšmo, kurio dažnis 8000Hz, tai yra efektyviai slopina tokio dažnio triukšmą. Nuo 500 Hz pasireiškia gaubto efektyvumas, jis slopina triukšmą ir galima dirbti. LABORATORINIS DARBAS Nr. 4 GARSĄ SUGERIANČIOS APDAILOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS Darbo tikslas 1. Patalpos garsą sugeriančios apdailos efektyvumo nustatymas. Darbo atlikimo tvarka 1. Išmatuoti garso slėgio lygį (dB) 7 oktavose, kai patalpos (maketas) sienos ir lubos nepadengtos garsą sugeriančia medžiaga (L) ir kai sienelės, lubos nepadegtos skydeliais su garsą sugeriančia medžiaga (L’). Nustatyti apdaro efektyvumą L= L-L’. Nubrėžti grafiką L= f(f). 2. Apskaičiuoti 600m3 tūrio patalpos triukšmo lygio sumažėjimo dydį L (dB), panaudojus garsą sugeriančią apdailą ant patalpos sienų ir lubų. Visas patalpos paviršius S=440m2, padengtas paviršius Sp = 300m2. Nepadengtos patalpos paviršių garso sugėrimo koeficientas 1 ir padegtų paviršių garso sugėrimo koeficientas 2 pateikti 4.1. lentelėje. Pagal formulę A1 = 1 S, m2 nustatyti sumarinę garso sugėrimą (A1) prieš apdengiant garsą sugeriančia apdaila. Iš formulės A2 = 2 Sp + 1 (S-Sp), m2 nustatyti garso sugerimą (A2) patalpoje su sugeriančia medžiaga. Remiantis formulę L= , dB nustatyti sienų ir lubų garsą sugeriančios apdailos efektyvumą. Nuoseklų skaičiavimą surašyti ataskaitoje. Ataskaita 1. Garsą sugeriančios apdailos efektyvumo nustatymas. Parametrai Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 Patalpos be apdailos garso lygis, dBA 20 18 22 30 37 52 62 Patalpos su apdaila garso lygis, dBA 20 13 17 17 25 43 54 Garsą sugeriančios apdailos efektyvumas ∆L, dB 0 5 5 13 12 9 8 Grafikas L= f(f). 2. Garsą sugeriančios apdailos efektyvumo nustatymas. Skaičiuojamieji parametrai Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 Garso sugėrimas patalpoje be apdailos A1, m2 13.2 17.6 22 26.4 35.2 17.6 26.4 Garso sugėrimas patalpoje su sugeriančia medžiaga A2, m2 49.2 77.6 100 203.4 239.2 221.6 200.4 Patalpos paviršių plotas be apdailos S, m2 440 440 440 440 440 440 440 Patalpos paviršių plotas su apdaila Sp, m2 300 300 300 300 300 300 300 Garsą sugeriančios apdailos efektyvumas L, dB 5.71 6.44 6.58 8.87 6.80 11.0 8.80 Išvados: praktinių budu gauti rezultatai skiriasi nuo teoriškai paskaičiuotų. Remiantis praktiniais duomenimis geriausias slopinimas vyksta prie 500 Hz. LABORATORINIS DARBAS Nr.5 APSAUGINIO ĮŽEMINIMO TYRIMAS Darbo tikslas: 1.Išmokti matuoti įžeminimo ir specifinę grunto varžą. 2.Pagal gautus duomenis paskaičiuoti įžeminimą. l.Įžeminimo įrenginio varžos matavimas. a)Varžų matavimo schema: 2. Grunto specifinės varžos matavimas. a) grunto specifinės varžos matavimo schema: =72 vid= sk= Įžeminimo varža: r== Jungiamosios horizontalios juostos ižeminimo varža: rj= 0,366 = Juostos ilgis: L=1,05 a*n=1,05*6.0*20=25.2m. Įžemiklių grupės ižeminimo varža : Rv= = Jungiamosios horizantalios juostos ižeminimo varža: Rj== Reikalinga vertikaliu ižemikliu su horizontalia juosta varža: R== Išvada: Išmatuota įžeminimo varža neviršija didžiausią leistiną varžą. Nustatyta grunto rušys priemolis (40-150Ώm). LABORATORINIS DARBAS Nr.6 JONIZUOJANČIOJI SPINDULIUOTĖ Darbo tikslas Nustatyti gama spindulių lygiavertės dozės galią; beta dalelių srauto tankį, spinduliuojantį nuo objektų paviršiaus; radionuklido 137Cs (cezio) savitąjį aktyvumą medžiagoje. Naudojami prietaisai Prietaisas РКСБ-104 skirtas kontroliuoti radiacinę taršą lauke ir patalpose. Prietaisas atlieka dozimetro ir radiometro funkcijas. Prietaisu galima išmatuoti: • Gama spindulių lygiavertės dozės galią; • Beta dalelių srauto tankį, spinduliuojantį nuo objektų paviršiaus; • Radionuklido 137Cs (cezio) savitąjį aktyvumą medžiagose. •  spindulių lygiavertės dozės galios matavimo diapazonas, Sv/h (Sv(mikrosivertas)=10-6Sv) ……………………..………..…0,1 – 99,99, •  dalelių srauto tankio matavimo diapazonas, 1/(scm2)…………….….0,1 – 99,99. • radionuklido 137Cs savitojo aktyvumo matavimo diapazonas, Bq/kg …. 2103 – 2106. Matavimo paklaida  30%. Esant temperatūrai nuo 10 0C iki 35 0C prietaiso PКСБ-104 paklaida mažiausia. Darbo ataskaita 1 užduotis. Gama spindulių lygiavertės dozės galios matavimas. Gama spindulių lygiavertės dozės galia 0.07 mSv /h 2 užduotis. Beta dalelių srauto tankio, spinduliuojančio nuo objektų paviršiaus matavimas. Beta dalelių srauto tankis, spinduliuojantis nuo cigarėtės paviršiaus =0.05 1/(s×cm2) 3 užduotis. Radionuklido 137Cs (cezio) savitojo aktyvumo medžiagose matavimas. =20(206.7-146.3)=1206.8Bq/kg Radionuklido 137Cs savitasis aktyvumas medžiagoje (arbatžolėse) 1206.8 Bq/kg Išvados: Musų tyriama arbatžolė neviršyja Lietuvos Respublikos didžiausius taršos radionuklidais 137Cs (1206.8

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!