Žmonių saugos ir ergonomikos namų darbai

I. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMINIS REGLAMENTAVIMAS Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai Tiek darbinėje veikloje, tiek atliekant mokslinius tiriamuosius darbus dažnai apsiribojama tik nelaimingų atsitikimų analize, nekreipiant dėmesio, kad tai – ne savitikslis darbas, o kertiniai duomenys darbų saugai valdyti ir prognozuoti. Tai įmanoma atlikti tik naudojant šiuolaikinę skaičiavimo techniką. Traumatizmo analizavimas privalo turėti tokį nuoseklumą: • Duomenų apie nelaimingus atsitikimus sukaupimas; • Šių duomenų analizavimas; • Traumatizmo prognozavimas pagal analizės duomenis; • Traumatizmo planavimas, t. y. galimų traumų nustatymas; • Prevencinių darbų saugos priemonių optimizavimas; • Priemonės gamybiniam traumatizmui valdyti. Norint traumatizmo valdymui gauti efektyvias organizacines technines prevencines priemones, būtina naudotis tik 3 – 5 metų trukmės traumatizmo duomenų banku. Be abejo, darbas bus efektyvus, jei duomenys bus kaupiami, analizuojami, prognozuojami kompiuteriu. Traumatizmas gali būti analizuojamas daugeliu būdu. Žinomas topografinis analizavimo būdas, kada aiškinamasi, kokiuose cechuose, įmonėse įvyksta daugiausia traumų: monografinis metodas, kai nustatinėjama, kokie įrenginiai, mechanizmai, darbo zonos pavojingiausios; traumatizmo šaltinių paieškos metodas, kai nustatinėjami pagrindiniai traumatizmo veiksniai, priežastys; tinklinio plano metodas, kuriuo nustatinėjamas priežastinis ryšys. Žinoma, patogiausias, išsamiausias traumų analizavimo būdas – kompiuterio programos, kurios padeda operatyviai atlikti traumų analizę pagal amžių, darbo laiką, pamainos laiką, laiką nuo darbo pradžios ir pan. Šiuo atveju kompiuterio galimybės beveik neribotos. Paprasčiausias ir, deja, kol kas prieinamiausias yra statistinis metodas. Traumatizmą apibūdina traumų dažnis ir traumavimo pasekmių sunkumas. Šie rodikliai dažniausiai ir naudojami taikant statistinį traumatizmo analizavimo metodą. Nelaimingų atsitikimų dažnį įvertina dažnio koeficientas, kuris parodo, kiek darbuotojų iš 1000 susižeidžia per analizuojamą periodą. Taigi dažnumo koeficientas: Čia N – traumų skaičius per analizuojamą periodą; S – vidutinis į sąrašą įtrauktų darbuotojų skaičius. Traumų pasekmes įvertina traumų sunkumo koeficientas, kuris nurodo dėl traumų sirgtų dienų vidurkį: Čia D – bendras dėl nelaimingų atsitikimų sirgtų dienų skaičius; N – nelaimingų atsitikimų skaičius. Norint gauti bendrą traumatizmo charakteristiką įmonėje, nustatomas nedarbingumo koeficientas, kuris yra dažnumo ir sunkumo koeficientų sandauga: Šis koeficientas parodo vidutinį nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių, tenkantį 1000 darbuotojų. II. DARBO HIGIENA Elektromagnetinės spinduliuotės charakteristika, poveikis žmogaus organizmui, higieninis normavimas Elektromagnetinę spinduliuotę gali skleisti gamtiniai ir technologiniai elektromagnetiniai laukai. Tai kosmosas, atmosfera, žemės elektromagnetinis laukas ar radijo ir televizijos stotys, elektromagnetinės krosnys, generatoriai, matavimo priesaisai. ES charakterizuojama bangos ilgiu ir dažniu : , C – bangų sklidimo greitis, m/s; - svyravimo dažnis, Hz. Elektromagnetinį lauką galima apibūdinti elektrinio (E) ir magnetinio laukų (H) stipriu: V/m, A/m U – įtampa, V - atstumas, m I – srovės stiprumas, A R – magnetinio lauko aplink laidininką, kuriuo teka srovė, veikimo spindulys. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio vienetas yra vatas kvadratiniam metrui, W/: S = P · G / A, P – spinduliavimo galingumas, W; G – krypties koeficientas; A – spinduliavimo šaltinio plotas, Natūralūs elektromagnetiniai laukai nuolat veikia žmones. Elektromagnetinis laukas žmogaus organizmą įkaitina. Veikiant elektromagnetiniam laukui sutrinka nervų ir kraujo apytakos sistemų veikla, sumažėja kraujospūdis ir pulsas. Elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus organizmui normuojamas pagal elektrinio ir magnetinio lauko stiprį bei energijos srauto tankį ir priklauso nuo dažnio bei poveikio laiko. Patalpas, kuriose eksploatuojami elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai, reikia įrengti taip, kad elektromagnetinės bangos neprasiskverbtų per duris, sienas ar langus. Statybinių konstrukcijų efektyvumas, sulaikant elektromagnetines bangas, pateiktas lentelėje: Konstrukcijos elementas Elektromagnetinio srauto sumažėjimas, dB Bangos ilgis (), m 3 · 1 · 70 cm storio plytų siena 21 16 Perdangos plokštė 22 2 Tinkuota pastato siena 12 8 Langas su dvigubu rėmu 18 7 Asmeninės apsauginės priemonės – tai apsauginiai drabužiai, gaminami iš elektros srovei laidžių metalų. Juos sudaro šalmas, kostiumas, batai ir pirštinės. Visos šios dalys tarpusavyje sujungtos laidininkais. Batų padai turi būti laidūs elektros srovei. Akių apsaugai naudojami akiniai, kurių stiklas padengtas alavo dioksidu. III. ERGONOMIKA Darbo vietų projektavimas Ergonomikos esmė – suprojektuoti patogias ir produktyvias darbo vietas, įrankius bei mašinas, kurios atitiktų ne tik dirbančiojo kūno antropometrinius matmenis, bet ir jo mąstymą. Remiantis antropometrinio projektavimo principais, daugeliui žmonių darbo vietoje galima sukurti komfortą. Kita vertus, nekreipiant dėmesio į šiuos principus, gali būti sukurtos nepatogios darbo padėtys, galinčios sukelti nuovargį, darbo produktyvumo kritimą, o kartais ir žalą sveikatai. Iš daugiau kaip 970 pasaulyje priskaičiuojamų žmogaus antropometrinių matavimų tik nedidelė jų dalis yra standartizuoti tarptautiniu mastu. Kaip atlikti pagrindinius žmogaus kūno matavimus, skirtus technologiniam projektavimui, pateikta LST EN ISO 7250:2000 standarte. Standartizavimu siekiama harmonijos apibrėžiant populiacines grupes. Šiuo metu standartizuoti 28 matavimai: a) atliekami žmogui stovint, pvz., kūno masė (svoris), ūgis, atstumas nuo grindų iki išorinio akies kampučio, atstumas nuo grindų iki peties ataugos (akromiono), atstumas nuo grindų iki žemiausio sulenktos alkūnės taško ir t. t., iš viso 12 matmenų; b) atliekami žmogui sėdint, pvz., vertikalus atstumas nuo horizontalaus sėdimo paviršiaus iki aukščiausio galvos taško (momens), vertikalus atstumas nuo horizontalaus sėdimo paviršiaus iki išorinio akies kampučio, vertikalus atstumas nuo horizontalaus sėdimo paviršiaus iki peties ataugos (akromiono), vertikalus atstumas nuo horizontalaus sėdirno paviršiaus iki žemiausio stačiu kampu sulenktos alkūnės taško, kai rankos dalis nuo alkūnės iki riešo yra horizontalios padėties ir t. t., iš viso 16 matmenų. Šiems matavimams atlikti naudojamos svarstyklės, antropometras ir ilgas slankmatis. Antropometrija nėra susijusi vien tik su atitinkamų darbo vietos matmenų nustatymu, bet ir su tuo, kaip operatorius galėtų paprasčiau valdyti. Automobilis turi būti pagamintas taip, kad žemaūgis vairuotojas, prisisegęs saugos diržus, galėtų lengvai pasiekti mygtukus prietaisų skydelyje. Taip pat lengviau turi būti pasiekiami ir staklių valdymo įtaisai. IV. GAISRINĖ SAUGA Gaisrinė signalizacija ir ryšiai Siekiant greitai ir tiksliai pranešti apie kilusį gaisrą ir jo vietą bei gaisro gesinimo priemonių paruošimą, norint centralizuotai valdyti priešgaisrinius padalinius ir operatyviai vadovauti gaisro gesinimui naudojama gaisro signalizacija ir ryšiai. Gaisro signalizacijos ir ryšių paskirtis trejopa: 1) Apsaugos gaisro signalizacija praneša apie kilusį gaisrą ir jo vietą priešgaisrinės apsaugos tarnyboms. Tam reikalui naudojama automatinė ar rankinio valdymo gaisro signalizacija, taip pat radijo ir telefono ryšys. 2) Dispečerinis ryšys naudojamas operatyviai vadovauti ugniagesių daliniams ir bendradarbiauti su miesto tarnybomis. Naudojamos telefono ir radijo ryšio priemonės. 3) Operatyvinis radijo ryšys naudojamas gaisro vietoje norint tiesiogiai vadovauti ugniagesių daliniams. Tai nešiojamosios radijo priemonės ir specialūs ryšių automobiliai. Gamybiniuose pastatuose ir gyvenamųjų patalpų koridoriuose, perėjimuose, laiptinėse įrengiami rankiniai gaisro signalizatoriai. Paspaudus mygtuką, pasigirsta pavojaus signalas. Rankiniai signalizatoriai sujungiami su priimamosiomis stotimis. Automatinės gaisro signalizacijos sistemos yra trijų tipų: šilumos, dūmų, ultragarso ir kombinuotosios. Be to, automatiniai gaisro signalizatoriai skirstomi į diferencinius ir maksimalius diferencinius. Maksimalūs signalizatoriai pradeda veikti kontroliuojamam parametrui pasiekus numatytą dydį. Šilumos maksimalūs signalizatoriai reaguoja į maksimaliai pakilusią temperatūrą, kuri būdinga gaisro pradžiai. Diferenciniai signalizatoriai reaguoja į tam tikro parametro greičio pokytį, o maksimalūs diferenciniai – ir į dydį, ir į greitį. Dūmų signalizatoriai reaguoja į dūmus dviem pagrindiniais principais: fotoelektriniu ir radioizotopiniu. Šviesos tipo gaisro signalizatoriai veikia liepsnos ultravioletinio spinduliavimo principu. Pritaikytas ultravioletiniams spinduliams jautrus elementas – fotonų skaitiklis. Pastaruoju metu pradėta naudoti ultragarso signalizatoriai. Jie yra labai jautrūs ir kartu atlieka apsaugos ir gaisrines funkcijas. Šie prietaisai reaguoja į ultragarsinio lauko, kuris yra saugomoje patalpoje, charakteristikų pokytį. Lentelėje pateiktos įvairių signalizatorių lyginamosios charakteristikos: Parametras Signalizatoriai Šilumos Dūmų Šviesos Ultragarso Inertiškumas, s 60-120 10 1 - Plotas, m² 15 100 500 300 Automatinių gaisro signalizatorių parinkimas ir jų išdėstymas priklauso nuo technologinio proceso specifikos, degiųjų medžiagų rūšies, jų laikymo būdo, patalpos ploto. Bet kurios automatinės elektrinės gaisro signalizacijos sistemos pagrindiniai elementai yra: signalizatoriai – davikliai, signalų priimamoji stotis ir laidai, jungiantys signalizatorius su priimamąja stotimi. Gaisro signalizatoriai su priimamąja stotimi jungiami įvairiais būdais – lygiagrečiai arba nuosekliai, vienu ar keletu spindulių. Statybvietėje būtina įrengti garso signalizaciją (varpą, sireną, pakabintą metalo gabalą) pavojui skelbti. Prie įrenginio reikia pakabinti užrašą „Gaisrinis signalas“. Signalo reikšmę turi žinoti visi darbuotojai. NAUDOTA LITERATŪRA 1. Baublys J., Jankauskas P. Darbų saugos organizavimas ir ergonomikos pagrindai. – Vilnius, 2003. 2. Čyras P., Girnius V. ir kiti. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. – Vilnius, 2003. 3. Kliučininkas A. J. Ergonomika. – Kaunas,2000. 9 uždavinys: Medinių konstrukcijų ribinės laikančiosios galios gaisro atveju skaičiavimas Užduotis: Apskaičiuoti medinės konstrukcijos atsparumo laiką gaisro atveju kai: 1. konstrukcija gniuždoma centriškai; 2. konstrukcija lenkiama. Duota: Medinė sija, kurios l = 6 m; a = 19,0 cm, b = 21,0 cm; ašinė jėga N = 180 KN; išskirstyta apkrova Q = 1,7 KN/m. Medienos apanglėjimo greitis elementams, kurių skerspjūvis yra 12x12 cm ir didesnis, V = 0,7 mm/min arba V= 0,07 cm/min; elementams mažesniems už 12x12, V = 1 mm/min arba V=0,01cm/min. Centriškai gniuždomų elementų ribinė laikančioji galia yra skaičiuojama pagal formulę: , N – darbinė apkrova, N; A(r) – konstrukcijos ribinis skerspjūvis, cm2; Rn – medienos norminis atsparumas, 25 MPa. 1 lentelė . Lentelė skaičiavimams atlikti. T, min a= a – 2VT, cm b= b – 2VT, cm A = a b, cm² N/A, MPa 0 19 21 399 4,51 15 16,9 18,9 319,41 5,64 30 14,8 16,8 248,64 7,24 45 12,7 14,7 186,69 9,64 60 10,6 12,6 133,56 13,48 a= a – 2VT, cm; a= 19,0 - 20,070 = 19 cm; a= 19,0 - 2 0,07 15 = 16,9 cm; a= 19,0 - 2 0,07 30 = 14,8 cm; a= 19,0 - 2 0,07 45 = 12,7 cm; a= 19,0 -2 0,07 60 = 10,6 cm; b= b – 2VT, cm; b= 21,0 – 2 0,07 0 = 21 cm; b= 21,0 – 2 0,07 15 = 18,9 cm; b= 21,0 – 2 0,07 30 = 16,8 cm; b= 21,0 – 2 0,07 45 = 14,7 cm; b= 21,0 – 2 0,07 60 = 12,6 cm; A = a b, cm² 19 21 = 399 cm² = 0,0399 m²; 16,9 18,9 = 319,41 cm² = 0,031941 m²; 14,8 16,8 = 248,64 cm² = 0,024864 m²; 12,7 14,7 = 186,69 cm² = 0,018669 m²; 10,6 12,6 = 133,56 cm² = 0,013356 m²; N/A, MPa, , N = 180 KN, N= 0,18 MN; Lenkiamų elementų ribinė laikomoji galia skaičiuojama taip: M – darbinės apkrovos lenkimo momentas, N·m; W(r) - lenkiamo elemento ribinis atsparumo momentas, cm3; Rl – norminis medienos atsparumas lenkimui, 30 Mpa. Esant linijinei apkrovai, lenkimo momentas M apskaičiuojamas taip: - elemento ilgis, m; - darbinė apkrova, N/m. 2 lentelė . Lentelė skaičiavimams atlikti. T, min a= a – 2VT, cm b= b – 2VT, cm , cm³ , MPa 0 19 21 1396,5 5,48 15 16,9 18,9 1006,14 7,60 30 14,8 16,8 696,19 10,99 45 12,7 14,7 457,39 16,72 60 10,6 12,6 280,48 27,27 , cm³; W =; W=; W=; W=; W=; Q = 1,7 KN/m; Q =1700 N/m; ; , Mpa Išvados: Apskaičiavus medinės konstrukcijos gniuždymo ir lenkimo duomenys ir jos palyginus su norminiais dydžiais matome, kad gniuždant centriškai, medinė konstrukcija atlaikys visais skaičiuotais laikais, nes 4,51 MPa, 5,64 MPa, 7,24 MPa, 9,64 MPa, 13,48 MPa

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!