Žmonių saugos ir ergonomikos praktiniai darbai

1 laboratorinis darbas Gamybinių patalpų meteorologinių sąlygų tyrimas Darbo tikslas: 1. Išmatuoti gamybinių patalpų meteorologines sąlygas; 2. Susipažinti su higienos normos reikalavimais, parenkant priemones meteorologinėms sąlygoms normalizuoti. Darbo priemonės: 1. distiliuotas vanduo; 2. pipetė; 3. stalinis ventiliatorius; 4. sekundmatis; 5. oro temperatūrai gamybinėse patalpose matuoti naudojami įvairūs termometrai ( laboratoriniai, elektriniai, dvigubieji) 6. oro santykiniai drėgmei nustatyti naudojami psichrometrai (Augusto psichrometras, Asmano psichrometras) 7. oro judėjimo greičiui patalpose matuoti naudojamas anemometras; 8. slėgiui patalpose matuoti naudojamas barometras. Darbo ataskaita: 1 užduotis. Išmatuotimetereologines sąlygas laboratorijos patalpos darbo vietoje. Patalpos meteorologinių sąlygų tyrimo rezultatai Eil. Nr. Prietaisų pavadinimas Temperatūra, °C Santykinė oro drėgmė, % Oro Judėjimo greitis, m/s Slėgis, Pa Pasatba Ts Td 1. Asmano psichrometras 24,5 22 84 - - 2. Augusto psichrometras 24,5 22 75 - - 3. Augusto psichrometras 24,5 21 65 2,7 - Judant orui nuo ventiliatoriaus 4. Anemometras - - - 2,7 - 5. Barometras - - - - 102x103 Pradiniai Anemometro parodymai – 0, po 1 min. – 340 Anomometro padalų skaičius per sekundę 340/60≈ 5,6 Išvados: Palyginus gautus rezultatus su temperatūros, santykinės drėgmės, oro judėjimo greičio normomis gamybinių patalpų darbo vietose, nustačiau, kad tiriamos metereologinės sąlygos yra leistinos, o ne optimalios. 2 užduotis. Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliui pašalinti, apskaičiavimas. 1. Oro kiekis šilumos pertekliui pašalinti. Ls=∑Q1-Q2/γc(tv- t1), m3/h ∑Q1= Q'1+ Q''1+ Q'''1= 80 · 106+ 160 · 106+ 40 · 106= 280 · 106 J/h Q2= 0,15 · ∑Q1= 0,15 · 280 · 106 = 42 · 106 J/h tv = 20 °C; t1= 10 °C; c= 948 J/h γ = 353/ 273+ tv = 353/ 273+20= 1,2 kg/ m3 Ls= 280 · 106- 42 · 106 / 1,2 · 948(20-10) = 238 · 106/ 11376 = 0,021· 106= 2,1· 104 m3/h 2. Oro kiekis drėgmės pertekliui pašalinti. Ld = G/ Dv-Di , m3/h G = G1+ G2= 60+6= 66 kg/h Dv = 0,0123 kg/ m3 Di = 0,0086 kg/ m3 Ld = 66/ 0,0123- 0,0086= 66/ 0,0037= 17837,84 m3/h = 1,8 · 104 m3/h Išvados: Oro kiekis šilumos pertekliui pašalinti yra 2,1· 104 m3/h. Oro kiekis drėgmės pertekliui pašalinti yra 1,8 · 104 m3/h 2 laboratorinis darbas GAMYBINIŲ PATALPŲ NATŪRALAUS APŠVIETIMO TYRIMAS Darbo tikslas: 1. Išmatuoti apšvietą patalpoje ir lauke. 2. Nustatyti darbo vietų natūralios apšvietos koeficientą. Darbo priemonės: Apšvietos matavimo prietaisai: a − fotoelektrinis liuksmetras; b − elektroninis liuksmetras. a) b) Darbo ataskaita 1 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo tyrimas. 1. Liuksmetro elektrinė schema. 2. Darbų normavimas tiriamose darbo vietose. NAK = (Ev / El ) * 100 % Matavimo taškai El, lx Ev, lx NAK Regos darbų grupė Darbo rūšis Objekto matmenys, mm 1 30 000 700 2,33 A1 Labai tikslūs 0,15 ÷ 0,3 2 30 000 400 1,33 A2 Labai tikslūs 0,15 ÷ 0,3 3 30 000 300 1 B1 Tikslūs 0,3 ÷ 0,5 4 30 000 200 0,67 C1 Vidutiniškai tikslūs > 0,5 5 30 000 150 0,5 C1 Vidutiniškai tikslūs > 0,5 6 30 000 100 0,33 - - - 3. Patalpos NAK keitimosi kreivė e=f(l). Galima braižyti (linijų storis 0,3 mm) 3 metrus nuo lango, nes šiuo atstumu atliekami darbai, kurių objektų matmenys yra 0,3 ÷ 0,5 mm. Bet naudotis matavimo instrumentu (slankmačio padalos storis 0,2 mm) 5 metrų atstumu nuo lango pagal pateiktas normas negalima, nes objekta yra per maži. Išvados. Išmatavome apšvietą patalpoje ir palyginome su nustatytomis normomis. Nustatėme, kad 1 metro atstumu nuo lango galima atlikti bet kokius darbus, o 6 metrų atstumu – jokių, nes natūralus apšvietimas yra per mažas. Matavimus sąlygojo apsiniaukusi diena. 2 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo skaičiavimas. 1. Skaičiavimo formulės. Natūralios apšvietos koeficientas. esk = 0,01 n1 ⋅n2 (% ); n1 − pirmo grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos angą skersiniame patalpos pjūvyje; n2 − antro grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos angą patalpos plane. Koeficiento vertė M taške. e = el + e0 + ep el = esk⋅t0⋅q esk − natūralios apšvietos koeficiento skaičiuotina vertė nepaisant šviesos nuostolių; t0 − bendras šviesos pralaidumo koeficientas q − nevienodo dangaus ryškumo pagal meridianą koeficientas, priklausantis nuo kampo, kurį sudaro horizontalioji linija ir vidutinis spindulys (q = 0,85). e0 = el (r-1); r − koeficientas, kai atsižvelgiama į NAK padidėjimą, atsiradusį dėl šviesos nuo patalpų vidinio atspindėjimo (šiuo atveju laikoma, kad r=1,5). Vertė ep imama tada, kai priešais stovintys pastatai užstoja didelę dalį dangaus skliauto, matomo per langą. Šiuo atveju į ep neatsižvelgiama. 2. Darbų normavimas taške M1 ir M2. Uždėję I A. Daniliuko grafiką ant patalpos skersinio pjūvio, suskaičiavome, kad spindulių praeina n1(M1) = 7 ir n1(M2) = 15. Uždėję II grafiką ant patalpos plano, randame spindulių skaičių n2(M1) = 64 ir n2(M2) = 80. Surandame esk = 0,01 * n1 * n2. esk(M1) = 0,01 * 7 * 64 = 4,48 % esk(M2) = 0,01 * 15 * 80 = 12 % Apskaičiuojame natūralios apšvietos koeficientą e = el + e0 + ep. el = esk * t0 * q ep = 0, t0 = 0,35, q = 0,85 e0 = el (r – 1) r = 1,5 el(M1) = 4,48 * 0,35 * 0,85 = 1,33 el(M2) = 12 * 0,35 * 0,85 = 3,57 e0(M1) = 1,33 * 0,5 = 0,665 e0(M2) = 3,57 * 0,5 = 1,785 e(M1) = 1,33 + 0,665 = 1,995 e(M2) = 3,57 + 1,785 = 5,355 Gautus duomenis palyginame su normomis ir taisyklėmis, nustatome, kokius darbus galima atlikti taškuose M1 ir M2. Regos darbų grupė Atliekamų darbų pobūdis taške M NAK šoniniam apšvietimui Darbo rūšis pagal tikslumo laipsnį Objekto matmenys, mm M1 A1 Labai tikslūs 0,15 ÷ 0,3 4,48 % M2 A1 Labai tikslūs 0,15 ÷ 0,3 12 % Išvados. Naudodamiesi A. Daniliuko grafikais apskaičiavome natūralaus apšvietimo koeficientus taškuose M1 ir M2. Matome, kad abiejuose taškuose galima atlikti labai tikslius darbus, natūralus apšvietimas yra geras. 3 laboratorinis darbas GAMYBOS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI Darbo tikslas: 1. Susipažinti su gamybos triukšmu ir jo mažinimo būdais. 2. Nustatyti kai kurių triukšmo mažinimo priemonių efektyvumą. Darbo priemonės: 1. Triukšmomatis PSI 202 skirtas tiksliam gamybiniam triukšmui matuoti; 2. Filtrai skirti triukšmo dažninei charakteristikai matuoti triukšmomačiu. Laboratorinio darbo ataskaita 1. Išmatuotas garso lygis (dBA). A-70dBA 2. Gaubto efektyvumo nustatymas. Parametrai Vidutiniai geometriniai dažniai oktavose f, Hz 65 125 250 500 1000 2000 4000 8000 Agregato garso slėgio lygis be gaubto L, dB 21 18 18 29 37.5 60 62 76 Agregato garso slėgio lygis su gaubtu L, dB 20 5 10 15 18 33 37 47 Slėgio lygio sumažėjimas arba gaubto efektyvumas, Δ L, dB 1 13 8 14 19.5 27 25 29 Grafikas ΔL = f (f ). 3. Garsą izoliuojančio gaubto (nurodo dėstytojas) efektyvumo skaičiavimas. Skaičiuojamieji parametrai Vidutiniai geometriniai dažniai oktavose f, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000 20 lg Q 20 20 20 20 20 20 20 20 20 lg f 36 42 48 54 60 66 72 78.1 Gaubto garso izoliacija R, dB 8.5 14.5 20.5 26.5 32.5 38.5 44.5 50.5 Papildomas triukšmo sumažėjimas ΔL , dB -8.2 -6.2 -5.1 -1.9 -1.2 -1.4 -1.9 -2.2 Gaubto efektyvumas Dg, dB 0.3 8.3 15.4 24.6 31.3 37.1 42.6 48.3 Naudotos formulės: Q=10 kg/m2; R=20lgQ+20lgf-47.5; ΔL=10lgα; Dg= R+10lgα Išvados: Susipažinome su gamybos triukšmu ir jo mažinimo budais, išmatavome ir apskaičiavome agregato garso slėgio lygį su gaubtu ir be gaubto, garso izoliaciją, papildomą triukšmo sumažėjimą bei gaubto efektyvumą. Remiantis matavimo ir atskirai skaičiavimo rezultatais, nustatėme, kad gaubtas tuo efektyviau apsaugo nuo garso, kuo didesnis geometrinis garso dažnis. 4 laboratorinis darbas GARSĄ SUGERIANČIOS APDAILOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS Darbo tikslas: Patalpos garsą sugeriančios apdailos efektyvumo nustatymas. Darbo priemonės: 1. Triukšmomatis PSI 202 skirtas tiksliam gamybiniam triukšmui matuoti; 2. Filtrai skirti triukšmo dažninei charakteristikai matuoti triukšmomačiu. Darbo ataskaita: 1.Užduotis. Garsą sugeriančios apdailos efektyvumo nustatymas. Parametrai Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 Patalpos be apdailos garso lygis, dBA 26 24 23,5 29 33 52 65 Patalpos su apdaila garso lygis, dBA 21 18 17 20 25 40 55 Garsą sugeriančios apdailos ∆L, dB 5 6 6,5 9 8 12 10 2.Užduotis. Garsą sugeriančios apdailos efektyvumo skaičiavimas. Skaičiuojamieji parametrai Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 Garso sugertis patalpoje be apdailos, A1, m2 13.2 17.6 22 26.4 35.2 17.6 26.4 Garso sugertis sugeriančia medžiaga A2, m2 49.2 77.6 100 203.4 239.2 221.6 200.4 Patalpos pavirišų plotas be apdailos S, m2 440 440 440 440 440 440 440 Patalpos paviršių plotas su apdaila Sp, m2 300 300 300 300 300 300 300 Garsą sugeriančios apdailos efektyvumas ∆L, dB 5.7 6.4 6.6 8.9 8.3 11 8.8 A1 = α1, S, m2 A2 = α2 + α1(S - Sp), m2 ∆L = 10lg (A2 : A1), dB Išvados: Atlikome matavimus ir nustatėme, kad: 1) Apdailos efektyvumas didžiausias, slopinant 2000 Hz dažnio garsą. 2) Apdaila beveik vienodai sugeria 500 ir 4000 Hz dažnio garsą. 3) Apdaila mažiausiai sugeria 63 Hz dažnio garsą. 5 laboratorinis darbas APSAUGINIO ĮŽEMINIMO TYRIMAS Darbo tikslas: Išmokti nustatyti įžeminimo ir savitąją grunto varžas. Darbo priemonės: Ommetras M 416, prietaisų stendas. Darbo ataskaita: 1 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas. Grunto savitąją varžą priimti ρ = 100Ω · m R = , Ω; čia l – įžeminimo ilgis, cm; d – įžeminimo skersmuo, cm; hv – įgilinimas skaičiuojant nuo žemės paviršiaus iki žemės vidurio centro, cm; - savitoji grunto varža, Ω·cm. 3 variantas: l = 300 cm = 3 m; hv =230 cm = 2,3 m; h = 0,8 m; a = 6 m; d = 0,06 m; b = 0,045 m; n = 20; įžemiklių išdėstymas – eilė. ; čia b – kampainio juostos plotis, m. , ; čia ρ – savitoji grunto varža, Ω⋅cm; L – juostos ilgis, cm; b – juostos plotis, cm; h – juostos įkasimo gylis, cm; ηn – juostos panaudojimo koeficientas priklauso nuo įžemiklių skaičiaus, būna 0,22-0,7 ribose ir parenkamas iš 5.2 lentelės. L = 1,05an; L = 1,05 ⋅ 6 ⋅ 0,2 = 126 m; ; ; ; ; ; ; ; 2 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas. 2.1. Nubraižyti įžeminimo įrenginio varžų matavimo schemą. 2.2. Įžeminimo įrenginio išmatuota įžeminimo varža R = 1,27Ω. 2.3. Palyginti įžeminimo įrenginio apskaičiuotą ir išmatuotą varžas. Apskaičiuota ir išmatuota varžos šiek tiek skiriasi. Paklaida šiuo atveju lygi 0,03Ω, todėl norint gauti kuo tikslesnius duomenis, varžą reikia išmatuoti. 2.4. išmatuotą įžeminimo įrenginio varžos reikšmę palyginti su normine didžiausia leistina įžeminimo įrenginio varža (4Ω). Nustatyti ar šis įžeminimo įrenginys tenkina elektrosaugos sąlygas. Norminė didžiausia leistina įrenginio varža yra 4 . Mūsų naudoto įžeminimo įrenginio R = 1,27 . Taigi, šis įžeminimo įrenginys atitinka visus elektrosaugos reikalavinus. 3 užduotis. Grunto savitosios varžos nustatymas. 3.1. Nuraižyti įžemiklių išdėstymo schemą. 3.2. Išmatuota įžemiklio varža R‘=3,6 · 20=72Ω. 3.3. Apskaičiuota grunto savitoji varža l‘=50cm; d=2cm; K=2 (Ωm). 3.4. Nustatyta grunto rūšis – priemolis, nes savitoji varža 40Ωm

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!