Žmonių saugos darbai

1 laboratorinis darbas GAMYBINIŲ PATALPŲ METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ TYRIMAS. Darbo tikslas: Išmatuoti gamybinių patalpų meteorologines sąlygas ir susipažinti su higienos normų reikalavimais, parenkant priemones meteorologinėms sąlygoms normalizuoti. Teorinė dalis: Gamybines meteorologines sąlygas (mikroklimatą) sudaro: temperatūra, santykinė drėgmė, oro judėjimas, barometrinis slėgis ir šiluminis spinduliavimas. Šios aplinkos sąlygos, kuriose dirba žmogus, labai veikia jo savijautą, darbingumą, atsargumą dirbant ir sveikatos būklę. Mikroklimato veiksnių poveikis žmogaus organizmui tarpusavyje priklausomas. Kiekvienas veiksnys, paimtas atskirai, žmogui nesukelia šalčio ir šilumos pojūčių. Šie pojūčiai atsiranda dėl bendro mikroklimato veiksnių veikimo. Norint vienu skaičiumi apibūdinti oro temperatūros, santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio poveikį žmogui, pasitelkta subjektyvinės temperatūros sąvoka. Subjektyvinei temperatūrai įvertinti naudojami rodikliai – efektyvi ir ekvivalentiškai efektyvi temperatūra. Efektyvi temperatūra – tai tokia temperatūra, kurią žmogus jaučia esant tam tikrai drėgmei, be jokio oro judėjimo. Ekvivalentiškai efektyvi temperatūra yra tokia temperatūra, kurią žmogus jaučia esant tam tikrai santykinei drėgmei judant orui įvairiu greičiu. Šilumos kiekis, išskiriamas karštų paviršių, apskaičiuojamas pagal tam tikras formules arba nustatomas bandymo būdu. Oro kiekis drėgmės pertekliui pašalinti: m3/h; (1.1) čia G  drėgmės kiekis, kg/h, išsiskiriantis patalpoje (skaičiavimui parenkamas iš lentelių arba nustatomas bandymais), ;  absoliuti oro drėgmė patalpos vidaus temperatūroje (t), kg/m3;  absoliuti oro drėgmė išorės temperatūroje (t), kg/m3. Oro drėgmės pojūtį sukelia jo santykinė drėgmė. Santykinė drėgmė apibūdinama absoliučios ir maksimalios drėgmės santykiu ir išreiškiama procentais: ; (1.2) čia  absoliuti drėgmė. Ji apibūdinama drėgmės kiekiu (kg/m3), randamu ore tam tikroje temperatūroje;  maksimali drėgmė. Ji apibūdinama maksimaliu drėgmės kiekiu kg/m3, kuris tam tikroje temperatūroje gali išsilaikyti ore. Naudojami prietaisai 1. Oro temperatūrai gamybinėse patalpose matuoti naudojami šie termometrai: • laboratoriniai; • elektriniai; • dvigubieji; • termografai (užrašantieji). 2. Oro santykinei drėgmei nustatyti naudojami psichrometrai, hidrometrai ir hidrografai. 3. Oro judėjimo greičiui išmatuoti yra naudojami kaušeliniai ir sparniniai anemometrai. 4. Barometrinis slėgis matuojamas šiais prietaisais: • barometru-aneroidu; • skysčio barometru; • barografu (atmosferiniam slėgiui registruoti). Darbo ataskaita: 1. Išmatuoti meteorologines sąlygas laboratorijos patalpos darbo vietoje. Patalpos meteorologinių sąlygų tyrimo rezultatai: Eil. Nr. Prietaiso pavadinimas Temperatūra, 0C Santykinė oro drėgmė, % Oro judėjimo greitis, m/s Slėgis, Pa Pastaba Ts Td 1 Asmano psichrometras 18.3 14.9 69 - - 2 Augusto psichrometras 18,5 17,0 81 - - 3 Augusto psichrometras 20 17,5 70 2,5 - Judant orui nuo ventiliatoriaus 4 Anemometras - - - 2,5 - 5 Barometras - - - - 100.7*103 2. Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliui pašalinti, apskaičiavimas(pagal formulė 1.1). Išvados: Oro temperatūra nėra optimali, bet yra leistina. Santikinė oro drėgmė yra tik leistina (pagal lentėlę). Įjungus ventiliatorių, išmatavus Augusto psichometru, matome, kad oro temperatūra yra leistinose normose. Bendrą išvadą priimu, kad reikia patalpoje sumontuoti didesnę patalpos vėdinimo sistema, kuri patalpoje padarytų optimalias sąlygas. 2 laboratorinis darbas GAMYBINIŲ PATALPŲ NATŪRALaus APŠVIETimo TYRIMAS. Darbo tikslas: Išmatuoti apšvietą patalpoje ir lauke ir nustatyti darbo vietų natūralios apšvietos koeficientą. Teorinė dalis: Racionalaus gamybinių patalpų ir darbo vietų apšvietimas – svarbus saugos darbe klausimas. Tinkama darbo paviršių apšvieta sudaro geras darbo sąlygas, išsaugo žmogaus normalų matomumą, užtikrina geresnę darbų kokybę ir didesnį darbo našumą. Nepakankamas arba netinkamas apšvietimas vargina akis, apsunkina darbą, mažina darbo našumą ir gali būti traumų priežastimi. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas. Natūralios šviesos šaltinis yra saulė. Vasarą pusiaudienį ant žemės paviršiaus apšvieta būna 70 000100 000 lx. Patalpų viduje apšvieta daug kartų mažesnė už apšvietą lauke. Natūrali patalpų apšvieta išreiškiama natūralios apšvietos koeficientu e (NAK), kuris lygus horizontalios apšvietos dydžio patalpos viduje (Evid) ir horizontalios apšvietos lauke (E1) santykiui, išmatuotam tuo pačiu laiku: . (2.1) Apšvieta lauke suprantama kaip dangaus skliauto išsklaidyta (difuzinė) šviesa. Šiuo atveju El turi būti > 5000 lx. Natūralaus apšvietimo skaičiavimas: Patalpos natūralus apšvietimas skaičiuojamas nustatant natūralios apšvietos koeficientą būdinguose patalpos pjūvio taškuose. Koeficiento e vertė patalpos M taške nustatoma pagal formulę: eel+e0+ep , (2.2) savo ruožtu eleskt0q; (2.3) čia: esk  natūralios apšvietos koeficiento skaičiuotina vertė nepaisant šviesos nuostolių; t0  bendras šviesos pralaidumo koeficientas (2.3 lentelė), atsižvelgiant į šviesos sumarinius nuostolius, kurie atsiranda, šviesai sklindant per langą (priklausomai nuo stiklo užteršimo); q  nevienodo dangaus ryškumo pagal meridianą koeficientas, priklausantis nuo kampo, kurį sudaro horizontalioji linija ir vidutinis spindulys (2.2 lentelė). e0el(r-1); (2.4) čia: r  koeficientas, kai atsižvelgiama į n.a.k. padidėjimą, atsiradusį dėl šviesos nuo patalpų vidinio atspindėjimo (šiuo atveju laikoma, kad r1,5). Šiuo atveju į ep neatsižvelgiama. Duotos patalpos natūralios apšvietos koeficientas bus lygus: esk0,01n1n2 (% ); (2.5) čia: n1  pirmo grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos angą skersiniame patalpos pjūvyje (15); n2  antro grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos angą patalpos plane (37+39=76). Spindulio vienetu laikomas erdvės plotas, esantis tarp dviejų tiesių, jungiančių pusiausferos centrą su jos paviršiumi. Naudojami prietaisai: 1. Fotoelektrinis liuksmetras su tiesiogine atskaitymo skale liuksais. Išmatavus natūralią apšvietą, liuksmetro parodymus reikia padauginti iš pataisos koeficiento k1,1, o jei naudojamas filtras, gautą rezultatą padauginti iš filtro indekso (10; 100 arba 1000). Darbo ataskaita: 1. Patalpos natūralaus apšvietimo tyrimas. 1. Darbų normavimas tiriamose darbo vietose: Matavimo taškai E1, Lx Ev, lx NAK,% Regos darbų grupė Darbo rūšis Objekto matmenys, mm 1 8000 60 0,75 B tikslus 0,3-0,5 2 8000 50 0,625 B Trumpalaikis matavimo objekto išskyrimas, darbo aplinkoje Nepriklauso nuo matomo objekto dydžio 3 8000 30 0,375 B Trumpalaikis matavimo objekto išskyrimas, darbo aplinkoje Nepriklauso nuo matomo objekto dydžio 4 8000 10 0,125 B Trumpalaikis matavimo objekto išskyrimas, darbo aplinkoje Nepriklauso nuo matomo objekto dydžio 5 8000 5 0,063 B Trumpalaikis matavimo objekto išskyrimas, darbo aplinkoje Nepriklauso nuo matomo objekto dydžio 2. Liuksmetro elektrinė schema yra: 3. Patalpos NAK keitimosi kreivė ef(l). l (m) Išvados: Didėjant atstumui nuo apšvietimo objekto, mažėja apšvietimo koeficientas (NAK) 2. Patalpos natūralaus apšvietimo skaičiavimas. 1. Skaičiavimo formulės: Pagal formulės 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 2. Darbų normavimas taške M2. Regos darbų grupė Atliekamų darbų pobūdis taške M NAK esant šoniniam apšvietimui Darbo rūšis pagal tikslumo laipsnį Objekto matmenys, mm A Labai tikslus 0,15-0,3 1,98 A Labai tikslus 0,15-0,3 5,09 Išvados: Taške M2 galima atlikti labai tikslus darbus. 5 laboratorinis darbas Apsauginio įžeminimo tyrimas. Darbo tikslas: Išmokti nustatyti įžeminimo ir savitąją grunto varžas. Teorinė dalis: Pagal saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius reikalavimus žmonių apsaugai, elektros įrenginiai turi turėti apsauginį įžeminimą. Įžeminimas – tai įrenginys, kuris susideda iš įžemiklių (elektrodų) ir įžeminimo laidininkų. Priklausomai nuo to, kaip išdėstomi įžemikliai įžeminamų įrenginių atžvilgiu, skiriami du įžeminimo įrengimo tipai: židininis ir kontūrinis. Srovės nutekėjimo į žemę varža priklauso nuo šių veiksnių: a) grunto rūšies (smėlio, molio), jo sudėties, būklės ir kitų savybių, kurios turi įtakos įžemikliui; b) įžemiklių tipo (strypas, kampinis plienas, vamzdis), jų matmenų, skaičiaus ir išdėstymo vienas kito atžvilgiu. Įžeminimo skaičiavimas: Vertikalių įžemiklių kiekis ir jungiamosios juostos ilgis nustatomas skaičiuojant. Yra daug įžeminimo įrangos varžos skaičiavimo metodikų ir būdų. Apsauginio įžeminimo praktiniam skaičiavimui gali būti taikomas koeficiento panaudojimo skaičiavimo metodas. Strypinio arba vamzdinio įžemiklio varža skaičiuojama pagal formulę: , Ω; (5.1) čia l – įžemiklio ilgis, cm; d – įžemiklio skersmuo, cm; hv – įgilinimas, skaičiuojant nuo žemės paviršiaus iki įžemiklio vidurio, cm;  – savitoji grunto varža, Ωcm. Jei įžemiklis iš kampainio plieno, tai jo varža skaičiuojama pagal tą pačią formulę, tik vietoje kampainio profilio įvedamas ekvivalentinis skersmuo. ; (5.2) čia b – kampainio juostos plotis, cm. Jungiamosios horizontalios juostos įžeminimo varža nustatoma pagal formulę: , Ω ; (5.3) čia  – savitoji grunto varža, Ωcm; L – juostos ilgis, cm; b – juostos plotis, cm; h – juostos įkasimo gylis, cm; n – juostos panaudojimo koeficientas priklauso nuo įžemiklių skaičiaus. Įžemikliams sujungti naudojamas b pločio 4 mm storio juostinis plienas, ne siauresnis kaip 30 mm. Juostos ilgis nustatomas pagal formulę: , cm ; (5.4) čia a – atstumas tarp įžemiklių, cm; n – įžemiklių skaičius. Jei sujungimui naudojamas apskritas strypas, tai vietoje b įrašoma reikšmė 2d (čia d - strypo skersmuo, cm). Įžemiklių skaičius n nustatomas pagal formulę: ; (5.5) čia x – įžemiklio naudojimo arba ekranavimo koeficientas; būna 0,36-0,8 ribose ir pateikiamas 5.1 lentelėje; Rl – leistina įžeminimo varža (Rl 4 Ω). Įžemiklių grupės įžeminimo varža tikslinama pagal formulę: , Ω ; (5.6) čia – skaičiuotina įžemiklio varža, Ω. Jungiamosios horizontalios juostos įžeminimo varža Rj: , Ω ; (5.6*) čia n – jungiamosios horizontalios juostos panaudojimo arba ekranavimo koeficientas. Reikalinga vertikalių įžemiklių su horizontalia juosta varža nustatoma pagal formulę: . (5.7) Darbo ataskaita: 1. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas. Grunto savitąją varžą priimti . Duomenys skaičiavimui: Variantai l, cm hv, cm h, cm a, cm d, cm b, cm n Įžemiklių išdėstymas 5 200 180 80 600 4,0 5,0 4 Eile ; Išvada: įžeminimas netinkamas, nes neatitinka eksplotacinių sąlygų. Reikia giliau strypą įkasti į žemę 2. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas. a) Įžeminimo įrenginio varžų matavimo schemą: b) Įžeminimo įrenginio išmatuota įžeminimo varža R 4

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!