Žmonių sauga. Praktiniai darbai

Laboratorinis darbas Nr. 1 GAMYBINIŲ PATALPŲ METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ TYRIMAS Darbo tikslas: 1. Išmatuoti gamybinių patalpų meteorologines sąlygas. 2. Susipažinti su higienos normų reikalavimais, parenkant priemones meteorologinėms sąlygoms normalizuoti. Naudojami prietaisai: Oro temperatūrai gamybinėse patalpose matuoti naudojami šie termometrai: ◦ laboratoriniai, ◦ elektriniai, ◦ dvigubieji, ◦ termografai (užrašantieji). Oro santykinei drėgmei nustatyti naudojami psichrometrai, hidrometrai ir hidrografai. Laboratorinio darbo ataskaita 1. Išmatuoti meteorologines sąlygas laboratorijos patalpos darbo vietoje. 2. Oro kiekio, reikalingo šilumos pertekliui pašalinti, apskaičiavimas. Patalpos meteorologinių sąlygų tyrimo rezultatai: Eil. Nr Prietaisų pavadinimas Temperatūra, °C Santykinė oro drėgmė, % Oro judėjimo greitis, m/s Slėgis, Pa Pastaba Ts TD 1 Asmano psichrometras 20 17 74 - - 2 Augusto psichrometras 19 17 76 - - 3 Augusto psichrometras 20 17 65 5.4 - Judant orui nuo ventiliatoriaus 4 Anemometras - - - 5.4 - 5 Barometras - - - - 94 Išvados: Oro temperatūra atitinka nustatytą optimalią temperatūrą atliekant lengvą darbą. Santykinė drėgmė viršija optimalią temperatūrą, bet atitinka leistiną. Oro greitis su ventiliatoriumi viršija leistinas ir optimalias normas. 2 užduotis. Oro kiekio, reikalingo šilumos pertekliui pašalinti, apskaičiavimas: čia: - šilumos kiekis, kurį patalpoje išskiria karšti paviršiai, įrengimai ir žmonės; - šilumos nuostoliai dėl patalpos nesandarumo. Imama 4-30 % šilumos kiekio ; - oro temperatūra patalpos viduje, C; - oro temperatūra lauke 0C; c- oro specifinė šiluma; 948 (J/kg) - oro tankis atskiroms temperatūroms. m3/h. Oro kiekio, reikalingo drėgmės pertekliui pašalinti, skaičiavimas: ; Laboratorinis darbas Nr. 2 GAMYBINIŲ PATALPŲ NATŪRALAUS APŠVIETIMO TYRIMAS Darbo tikslas: 1. Išmatuoti apšvietą patalpoje ir lauke 2. Nustatyti darbo vietų natūralios apšvietos koeficientą. Naudojami prietaisai: Fotoelektrinis liuksometras su tiesiogine atsiskaitymo skale liuksais apšvietai matuoti. Laboratorinio darbo ataskaita 1. Liuksmetro elektrinė schema: 2. Darbų normavimas tiriamose darbo vietose: Matavimo taškai El, lx Ev, lx NAK Regos darbų grupė Darbo rūšis Objekto matmenys, mm 1 10000 57,2 0,572 F Trumpalaikis matomo objekto išskyrimas darbo aplinkoje Nepriklauso nuo matomo objekto dydžio 2 10000 31,9 0,319 F 3 10000 22 0,22 F 4 10000 16,5 0,165 F 5 10000 12,1 0,121 F 6 10000 9,9 0,099 F 3. Patalpos NAK apšvietimo keitimosi kreivė ef(l). Išvados: NAK yra mažas, o tolstant nuo lango dar labiau mažėja ir tampa neleistinas, o prie tokių sąlygų yra negalima užsiimti darbine bei protine veikla. 2 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo skaičiavimas: 1. Skaičiavimo formulės. Natūralios apšvietos koeficientas parodo, kiek kartų vidaus apšvieta mažesnė už lauko apšvietą. .` esk – natūralios apšvietos koeficiento skaičiuotina vertė nepaisant šviesos nuostolių; t0 –bendras šviesos pralaidumo koeficientas, atsižvelgiant į šviesos sumarinius nuostolius, kurie atsiranda, šviesai sklindant per langą; q – nevienodo dangaus ryškumo pagal meridianą koeficientas, priklausantis nuo kampo, kurį sudaro horizontalioji linija ir vidutinis spindulis. 2.Darbų normavimas taške M1 ir M2: Regos darbų grupė Atliekamų darbų pobūdis taške M NAK esant šoniniam apšvietimui Darbo rūšis pagal tikslumo laipsnį Objekto matmenys, mm M1 A Labai tikslus 0,15 ÷ 0,3 1,953 Taškas M1 plane n1 = 31*2 Pjūvyje n2 = 6 Patalpos natūralios apšvietos koeficientas: (%) n1 –pirmo grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos angą skersiniame patalpos pjūvyje; n2 – antro grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos angą patalpos plane. esk = 0,01*31*2*6 = 3.72 (%) el = esk*t0*q t0 = 0.35 q = 1 el = 3.72*0.35*1 = 1.302 e0 = 1.302 (1.5-1) = 0.651 r – koeficientas, kai atsižvelgiama į NAK padidėjimą, atsiradusį dėl šviesos nuo patalpų vidinio atspindėjimo ( r=1,5 ). Koeficiento e vertė patalpos M taške: Išvados: Esant tokiam NAK (t. M1) galima atlikti labai tikslius darbus. Laboratorinis darbas Nr. 3 GAMYBOS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI Darbo tikslas: 1. Susipažinti su gamybos triukšmu ir jo mažinimo būdais. 2. Nustatyti kai kurių triukšmo mažinimo priemonių efektyvumą. Naudojami prietaisai: • Triukšmomatis PSI 202 – skirtas tiksliam gamybiniam triukšmui matuoti; • Filtrai – skirti triukšmo dažninei charakteristikai matuoti triukšmomačiu; • Triukšmo mažinimo įranga. Labaratorinio darbo ataskaita 1. Išmatuotas garso lygis ( dBA ) = 68dBA. 2. Gaubto efektyvumo nustatymas: Parametrai Vidutiniai geometriniai dažniai oktavose f, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000 Agregato garso slėgio lygis be gaubto L, dB 20 10 10 17 28 46 58 67 Agregato garso slėgio lygis su gaubtu L, dB 20 0 0 0 5 23 33 41 Slėgio lygio sumažėjimas arba gaubto efektyvumas ∆L, dB 0 10 10 17 23 23 25 26 Grafikas ∆L=f(f): 3. Garso izoliuojančio gaubto efektyvumo skaičiavimas: Skaičiuojamieji parametrai Vidutiniai geometriniai dažniai oktavose f,Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000 20lgQ 20 20 20 20 20 20 20 20 20lgf 36 42 48 54 60 66 72 78 Gaubto garso izoliacija R,dB 8.5 14.5 20.5 26.5 32.5 38.5 44.5 50.5 Papildomas triukšmo sumažėjimas ∆L,dB -8,2 -6,2 -5,1 -1,9 -1,2 -1,4 -1,9 -2,2 Gaubto efektyvumas Dg,dB 0.3 8.3 15.4 24.6 21.3 37.1 42.6 48.3 Q=10 kg/m2; R=20lgQ + 20lgf – 47,5, dBA; čia: R – garso izoliacija, dBA; Q – konstrukcijos 1m2 svoris, kg/m2; f – vidutinis dažnis, Hz. Dg=R+10lgα, dBA; čia: Dg – gaubto efektyvumas, dBA; R – gaubto sienų garso izoliacija, dBA; α - medžiagos, kuria padengtas vidinis gaubto paviršius, garso absorbcijos koeficientas, jis parodo sugertos ir krintančios energijos santykį. ∆L=10lg α; čia: ∆L – gaubto efektyvumas, dBA. Garso sugerties koeficientas α : Išvados: Kai vidutiniai geometriniai dažniai oktavuose didėja nuo 63 iki 250 Hz, garso slėgio lygis be gaubto mažėja, o nuo 250 iki 8000Hz – didėja. Kai vidutiniai dažniai kinta nuo 63 iki 500Hz, tai garso slėgis krenta nuo 20dB iki 0 ir išlieka pastovus. Nuo 1000 iki 8000Hz garso slėgis didėja. Naudojant gaubtą slėgio lygis sumažėja tik nuo 125Hz ir didėjant dažniams gaubto efektyvumas didėja. Kai kuriais atvejais esant skirtingiems dažniams gaubto efektyvumas gali nesikeisti. Laboratorinis darbas Nr 4. GARSĄ SUGERIANČIOS APDAILOS NUSTATYMAS Darbo tikslas: 1. Patalpos garsą sugeriančios apdailos efektyvumo nustatymas. Naudojami prietaisai: • Triukšmomatis PSI 202 –gamybiniam triukšmui matuoti; • Filtrai –triukšmo dažninei charakteristikai matuoti; • Triukšmo mažinimo įranga. Laboratorinio darbo ataskaita 1. Garsą sugeriančios apdailos efektyvumo nustatymas. Skaičiuojamieji parametrai Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose f,Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 Patalpos be apdailos garso lygis, dB 20 10 10 18 28 46 58 Patalpos su apdaila garso lygis, dB 20 10 10 10 20 44 54 Garsą sugeriančios apdailos efektyvumas ∆L, dB 0 0 0 8 8 2 4 Grafikas ∆L=f(f) 2. Garsą sugeriančios apdailos efektyvumo skaičiavimas: S=440m2 Sp=300m2 Skaičiuojamieji parametrai Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose f, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 Garso sugertis patalpoje be apdailos A1, 13,2 17,6 22,0 26,4 35,2 17,6 26,4 Garso sugertis patalpoje su sugeriančia medžiaga A2, 49,2 77,6 100,0 203,4 239,2 221,6 200,4 Patalpospaviršių plotas be apdailos S, 440 440 440 440 440 440 440 Patalpos paviršių plotas su apdaila S, 300 300 300 300 300 300 300 Garsą sugeriančios apdailos efektyvumas ∆L, dB 5,70 6,4 6,6 8,9 8,3 11,0 8,8 Išvados: Garsą sugerianti apdaila yra efektyvi. Ji padeda sumažinti patalpos garso lygį. 1. Apskaičiavę teoriškai garsą sugeriančios apdailos efektyvumą, pastebėjome, jog didžiausias efektyvumas kai f kinta nuo 500 iki 1000Hz. 2. Išmatavę praktiškai matome, kad didžiausias apdailos efektyvumas kai f = 2000 Hz. Laboratorinis darbas Nr. 5 III variantas APSAUGINIO ĮŽEMINIMO TYRIMAS Darbo tikslas: Išmokti nustatyti įžeminimo ir savitąją grunto varžas. Naudojami prietaisai: ommetras. Naudojamos formulės: , (Ω) - Strypinio arba vamzdinio įžemiklio varža. . , (Ω) - Jungiamosios horizontalios juostos įžeminimo varža. , cm. , (Ω) - Įžemiklių grupės įžeminimo varža. , (Ω) - Jungiamosios horizontalios juostos įžeminimo varža. ; Ω∙m. 1 užduotis: 1 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas. ; n = 40 ; ; 2 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas 5.8 pav. Įžeminimo įrenginio varžos matavimo schema Išmatavus gavome: R = 1,2 Ω. 1,2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!