Visos žmonių saugos temos

 1.1.Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai 48-49 straipsniai reglamentuoja žmogaus teises.1993m. seime priimtas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas. Tai būtų pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo valstybė nustatė darbuotojų darbingumo, gyvybės, sveikatos išsaugojimo principus. Šis įstatymas suteikia teisinį pagrindą. 2000m.Lietuvos seimas pakeitė ir papildė įstatymą ir priėmė naują “Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymą “. Darbuotojų apsaugos politika pagrįsta: darbuotojų gyvybės,sveikatos, darbingumo išsaugojimo prioritetu su darbo gamybos rezultatais. Darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti saugos aktų reikalavimus.Trišalis bendradarbiavimas tarp valstybės, darbdavių, darbuotojų. Darbuotojų saugos, mokslų plėtojimas,ekonominių priemonių taikymas, skatinant saugų ir nekenksmingą darbą. Vienoda valstybinė saugos kontrolė.Darbuotojų sauga ir sveikata: tai būtų visos prevencinės priemonės skirtos darbuotojų darbingumui,sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visose įmonės veiklos etapuose, tam kad darbuotojai būtų kiek įmanoma sumažinta. Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomos tokios priemonės: darbuotojų saugos gamybinės buities gerinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu organizaciniu požiūriu, darbų saugos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas, darbuotojų saugos mokymo sistemos kūrimas, mokslo plėtojimas, darbuotojų saugos valdymo sistemos kūrimas. Šių priemonių įgyvendinimas formalizavo ir pagerino dirbančiųjų darbo sąlygas. 1.2.Teisiniai saugos darbų dokumentai 1.Lietuvos Respublikos konstitucija(48,49 str.). 2.Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas,2000. 3.Poįstatyminiai aktai. Vadovaujantis 48,49 straipsniais yra priimtas LR darbų saugos ir sveikatos įstatymas – reglamentuojantis žmonių saugą įmonėse, įstaigose, organizacijose neatsižvelgiant į jų nuosavybių formas ir pavaldumą. Jų yra apie 8 dalys. Svarbiausios 3: darbuotojui turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nepriklausomai nuo įmonių veiklos rūšies, rentabilumo, darbo aplinkos ir pobūdžio, nepriklausomai nuo pilietybės, tautybės, amžiaus, socialinės kilmės ir politinių ir religinių įsitikinimų.Darbuotojų saugos ir sveikatos aktais yra įvardijami įstatymai, seimo, vyriausybės nutarimai, nustatyta tvarka patvirtinti įmonių arba valstybiniai standartai, normos, taisyklės, institucijos, reglamentuojančios veiksmų ,veikimo metodų , techninių priemonių privalumą, įdiegimą ir naudojimą. Visos šios normos ir daugelis dokumentų yra paremti atsižvelgiant į tarptautines darbo organizacijos pasiūlymus,pastabas. Šiuo metu realizuojant LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą yra patvirtinta daugiau kaip 50 saugos ir sveikatos teisės aktų: Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, jis numato valstybinės kontrolės uždavinius, darbo inspektorių teises, pareigos, atsakomybę, tikrinant darbuotojų saugą. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.Integruojantis į ES turės būti sukurti nauja darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sistema.Saugos ir sveikatos specialistus rengia aukštosios mokyklos.Aukštųjų mokyklų studentai privalo būti mokomi saugos ir sveikatos reikalavimų pagal specialybę. 1.5.Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje Darbdavys privalo darbuotojus instruktuoti ir mokyti juos saugiai dirbti.Darbdavys privalo kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi teisės aktų reikalavimų. Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais. Privalo sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą. Privalo nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir nuo profesinių ligų. Privalo tvirtinti darbų saugos ir pareiginės instrukcijos. Darbdaviai negali skirti darbuotojui darbo kol neinstruktuotas. Privalo nemokamai duoti drabužius, avalynę, kolektyvines ar asmenines saugos priemones. Privalo organizuoti drabužių ir asmeninių priemonių laikymą, valymą, džiovinimą ir t.t. Nelaimingo atsitikimo metu privalo organizuoti skubią medicinos pagalbą.Du ir daugiau darbdavių turi organizuoti dirbdami toje pačioje įmonėje, kad būtų garantuotas saugumas. Darbuotojai privalo dirbti su spec.darbo drabužiais, taip pat privalo naudotis asmeninėmis ar kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Pagal savo galimybes ir kam turi imtis priemonių pašalinimo galinčios sukelti traumas, avarijas arba apie tai informuoti darbdavį. Darbuotojas privalo vykdyti darbdavių ar jų įgaliotų asmenų kontroliuojančių saugą darbe teisėtus nurodymus. 1.6.Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai. Pavojingų darbų atlikimas. Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo priemonė, kurią naudojant darbe, pavojus darbuotojų saugai dėl joje sukauptos energijos ar vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių. Ir šiaip didesnio pavojingumo priemonei yra nustatoma privalomoji priežiūra. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai yra priskiriama: 1)garo katilai; 2)slėginiai indai; 3)vandens šildymo katilai; 4)įranga dujoms; 5)kėlimo kranai; 6)liftai; 7)keltuvai; 8)elektros įrenginiai; 9) branduolinės energijos ar radioaktyvių medžiagų įrenginiai ir kt. Rečiau naudojami. Potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų sąrašai yra patvirtinti LR vyriausybės. Visi šie įrenginiai projektuojami, gaminami, montuojami, išmontuojami, remontuojami, rekonstruojami, o taip pat laikomi ir naudojami pagal potencialiai pavojingų įrenginių būtinosios ir specialiosios priežiūros taisykles.Pavojingų darbų ar gamybos procesų laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis pavojingo veiksnio poveikis. Šių darbų kategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais. Tų įrenginių derinimas, išbandymas, eksploatavimas, tech.priežiūra. Šiems darbams priskiriami darbai su kenksmingomis medžiagomis, o taip pat darbai su užsiliepsnojančiomis dujomis, o darbai su nuodingomis medžiagomis, darbai šuliniuose, tuneliuose, darbai atliekami >5m aukštyje nuo žemės, darbinio perdengimo pakloto, darbai po vandeniu, darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose. Įmonių vadovai privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse eksploatuojamų įrenginių ir pavojingų darbų sąrašus. Pavojingus darbus atliekančių darbuotojų ir darbų vadovo apmokymui ir atestavimui keliami specialūs reikalavimai. Pavojingų darbų atlikimui yra išrašoma paskyra-leidimas. 1.7.Darbų saugos ir sveikatos kontrolė. Šia kontrolę atlieka tokios valstybinės institucijos: 1)Valstybinė darbo inspekcija, ji yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Ji vykdo valstybinę darbų saugos politiką. Tam, kad būtų užtikrinta saugos darbų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija. Ji kontroliuoja kaip laikomasi darbo, ir darbų saugos įstatymų, kitų šių šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų. Valstybinė inspekcija kontrolę vykdo per valstybės kontrolės inspektorius. Inspektorių teisės: pateikęs tarnybinį pažymėjimą, bet kuriuo paros metu eiti į įmones ir tikrinti kaip laikomasis darbų saugos aktų, turi teisę gauti iš įmonės informaciją ir dokumentus savo funkcijoms vykdyti, turi teisę teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių darbų saugos klausimais, turi teisę uždrausti gaminti ir realizuoti darbo ir saugos priemones jei jos kelia pavojų darbuotojams, turi teisę informuoti darbdavį apie nesilaikymą saugos darbų reikalavimų, reikalauti sustabdyti darbus, kai: 1)darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; 2)kai dėl darbo priemonių avarinės būklės gali susidaryti ar jau susidarė; 3)kai darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei; 4)kai darbuotojai neaprūpinti kolektyvinėmis ar apsauginėmis priemonėmis. Inspektorius gali nustatyta tvarka skirti pinigines baudas asmenims pažeidus darbų saugos aktus. 2)Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Ji gyvuoja prie sveikatos apsaugos ministerijos.Ji gina gyventojų teisę į kuo geresnę fizinę sveikatą. Ji kontroliuoja, kad užbaigtos statybos atitiktų patvirtintus projektus, o taip pat normas ir taisykles. Ji kontroliuoja kaip įgyvendinamos sanitarinės- priešepideminės priemonės, tam, kad būtų likviduoti profesiniai susirgimai, sudarytos sveikos darbo sąlygos darbuotojams. 3)Valstybinė energetikos inspekcija. Ji yra prie ūkio ministerijos. Jos pagrindinis tikslas: vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūra ir kontrolę. 4)Valstybinė atominės energetikos inspekcija. Ji yra LR vykdomosios valdžios institucija. Ji užtikrina branduolinių ir radioaktyvių medžiagų naudojimą. 5)Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Vykdo valstybinę, priešgaisrinę priežiūra.Vidinė darbų saugos kontrolė: ji atlieka darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir darbuotojų atstovai. Darbdavys saugos darbe, darbo higienos ir gaisrinės saugos priežiūrai, profilaktiškai, konsultavimui steigia įmonės saugos darbuotojų tarnybą arba gali samdyti kitus asmenis ar organizacijas šioms funkcijoms atlikti. Tarnyba arba pasamdyti asmenys yra tiesiogiai pavaldūs darbdaviui. Jeigu tokia tarnyba nesteigiama, šios tarnybos funkcijos vykdo pats darbdavys. Visuomeninė darbų saugos kontrolė: 1)LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Ji yra įsteigta trišaliu principu, valstybės darbuotojų ir darbdavių tarpusavio santykiams reguliuoti. Ji tvirtina įmonių darbuotojų saugos pavyzdinius nuostatus, analizuoja saugos darbe būklę ir siūlo priemones jai gerinti, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant darbuotojų saugos valstybinę politiką. Gali būti įmonių profesinės sąjungos, atstovauja darbuotojams ir darbdaviams. Gali būti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.Funkcijos: analizuoja ir vertina darbdavio, padalinių vadovų, saugos darbe specialistų veiklą. 1.8.Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas. Bet kurios įmonės,įstaigos ar organizacijos darbdavys turi būti atestuojamos darbuotojų saugos klausimais. Tačiau jeigu darbdavys yra atestuotas, kaip darbuotojų apsaugos specialistas yra atleidžiamas nuo šio testavimo. Atestavimas yra kartojamas kas 5 metai. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys mokomi mokymo institucijose, kurios turi licenziją. Tačiau darbdaviai gali ruoštis ir savarankiškai. Mokymas vyksta pagal tam tikras programas.Darbdavius atestuoja nemažiau kaip 3 asmenų komisija. Į komisijos sudėtį būtinai turi įeiti valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius. Teigiamai įvertinus išduodamas specialus pažymėjimas. Atestavimo rezultatai įrašomi protokole. Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų darbų saugos klausimais gali perduoti atestuotam padalinio vadovui. Padalinių vadovai atestuojami darbų saugos klausimais: 1)Nerečiau kas 5metai; 2)Prieš pradedant vadovauti padaliniui; 3)Pasikeitus gamybos technologiniam procesui;4)Pakeitus darbo pobūdį; 5)Įvykus nelaimingam atsitikimui; 6)Padalinio vadovas nevykdo darbų saugos reikalavimų.Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo turi būti instruktuojami darbuotojų saugos klausimais. Visi instruktavimai yra įforminami registravimo žurnaluose. Yra privalomi 5 darbuotojų saugos instruktavimai: įvadinis, pirminis, darbo vietoje, periodinis darbo vietoje, papildomas darbo vietoje, specialusis darbo vietoje.Įvadinis: sudarydami jį privalo išklausyti visi darbuotojai.Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atestavimo pažymėjimą. Teisės aktuose yra nurodyta, kad žurnalas saugomas 75m. nuo paskutinio pasirašymo. Pirminį instruktavimą darbo vietoje, privalo išklausyti darbuotojai gaminantys produkciją ir kurių darbas susijęs su rizikos veiksniais. Instruktuoja padalinio vadovas. Periodinis instruktavimas atliekamas nerečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių.Papildomai instruktuoti darbuotojus darbo vietoje privaloma pasikeitus gamybos ar technologiniams procesams patvirtinus darbuotojų naujas instrukcijas ar padalinius esminių pakeitimų. Pakeitus darbuotojui darbo vietą ar darbo pobūdį, kai darbuotojo žinios yra nepakankamos, įvykus nelaimingam atsitikimui.Specialųjį instruktavimą turi išklausyti darbuotojai dirbantys pagal paskiras, leidimus, o taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali būti pavesta vienkartinė užduotis nesusijusi su nuolatiniu darbu. Šis instruktavimas yra apiforminamas paskyroje, leidime.Įvadinis, pirminis, periodinis instruktavimai yra atliekami pagal įmonėje sudarytos ir darbdavio patvirtintos institucijos. Papildomas ir specialusis instruktavimai gali būti atliekami be instrukcijos. Darbuotojas supažindinamas su saugiais darbo būdais, suformuojamos apie profesinę riziką ir saugos priemones. 1.9.Atsakomybės formos pažeidus darbų saugos reikalavimus. Įmonių, organizacijų ar statybų vadovai ir darbuotojai už darbų saugos teisės aktų ar reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą gali būti baudžiami drausmine, administracine, materialine ir baudžiamąja atsakomybe įstatymų numatyta tvarka. Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos teisės aktų pažeidimus, kurie traktuojami juridiškai kaip darbo drausmės pažeidimai. Įmonės vadovas gali skirti tokias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą ir atleidimą iš darbo. Jeigu darbuotojas sąmoningai pažeidė darbų saugos reikalavimą ir prieš tai 1 kartą per 12mėn. buvo taikyta drausminė nuobauda jis gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva. Drausminė nuobauda yra skiriama darbdavio įsakymu. Ji gali būti skiriama ne vėliau kaip mėnuo kai paaiškėjo nusižengimas. Per 3 dienas turi būti pranešta darbuotojui.Darbuotojas turi pasirašyti ant įsakymo gavęs nuobaudą. Prieš skiriant nuobaudą yra reikalaujama, kad darbuotojas pasiaiškintu raštu, už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima paskirti tik 1 drausminę nuobaudą. Premijos neskyrimas, kažkokios materialinės žalos išieškojimas nėra drausminės nuobaudos. Administracinė atsakomybė. Administracine tvarka bausti darbuotojus už pažeidimus nustatyto dydžio piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdo institucijų inspektoriai. Tai numato LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnis. Pažeidimai: darbų saugos ir darbo įstatymų nesilaikymas, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nelaimingų atsitikimų darbe nustatytas pranešimas ar . Valstybinių inspektorių reikalavimų nevykdymas ir t.t.piniginė bauda gali būti skirta ne vėliau 1 mėn. Administracinę baudą galima apskųsti teismui. Materialinė atsakomybė. Darbdaviui ar pareigūnui, pažeidusiam darbų saugos reikalavimus ir padariusiam materialinę žalą įmonei (už avariją ar konstrukcijų griuvimo metu sugadintiems įrenginiams ar medžiagoms, kenčiančiam asmeniui už sužalojimą nelaimingo atsitikimo metu arba suserga profesine liga) gali būti taikoma pilnutinė ar ribota materialinė atsakomybė. Pilnutinė materialinė atsakomybė taikoma tada kai jo veiksniuose randama kriminalinių faktų. Ribota materialinė atsakomybė yra taikoma už darbuotojui padarytą žalą. (Ji sudaro nedaugiau kaip vidutinis mėnesinis uždarbis). Nelaimingo atsitikimo metu žuvus darbuotojui pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams (vaikams, tėvams…) socialinis draudimas išmoka vienkartinę pašalpą. Ji yra nemažesnė kaip 100 vidutinių mėnesinių pajamų. Baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos baudžiamojo kodekso 141 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už darbuotojų saugos įstatymų ar kitų saugos darbe teisės aktų pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalis numato: jeigu tai galėjo sukelti, nors nesukėlė nelaimingų atsitikimų ar avariją, šių pažeidimų kaltininkas baudžiamas pataisos darbais iki 1 metų arba bauda. 2 dalis numato atsakomybę tuo atveju kai jau yra įvykę nelaimingi atsitikimai ar avarijos. Kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimu iki 5m. arba bauda. 1.10.Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. Nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis darbe,įskaitant ir eismo įvykį darbo laiku,nustatyta tvarka ištirtos ir pripažintos nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys yra darbuotojo trauma,kuri gali būti lengva, sunki, mirtina. Pavojingi veiksniai – rizikos veiksniai darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirtį. Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo sveikatą gali sukelti profesinę ligą ir kurio veiksnio ilgalaikis poveikis gali būti pavojingos gyvybei. Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė 1 ar daugiau kenksmingų ir pavojingų veiksnių. Lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukelia pavojingi ir kenksmingi veiksniai per tam tikrą laiką. Ūminė profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas (apsinuodijimas). Būna atvejų kai žalingi poveikiai vertinami kaip nelaimingi atsitikimai.Pvz.: saulės smūgis, nušalimai, apsinuodijimai. Nelaimingi atsitikimai gali būti lengvi, sunkūs, mirtini ir grupiniai. Lengvas nelaimingas atsitikimas – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors 1 dieną, ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų grupei. O po tam tikro laiko darbuotojas pasveiksta be liekamųjų pasekmių. Sunkus nelaimingas atsitikimas – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei traumą, pavojų. Tai būtų kaulų lūžiai, 3-4 laipsnio nudegimai. Šio atsitikimo požymiai yra nurodomi nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose. Mirtinas nelaimingas atsitikimas – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria pavojingą traumą ir dėl kurios iš karto ar vėliau miršta. Grupinis nelaimingas atsitikimas – įvykis, kurio metu nukentėję 2 ir daugiau darbuotojų. Pavojingi veiksniai dėl kurių gali atsitikti nelaimingas atsitikimas gali būti: fizinės, cheminės, biologinės, psichofiziologinės kilmės. Fizinės kilmės – konstrukcijos griuvimas, virtimas, krovinio kritimas, kurie traumuoja darbuotoją. Cheminės kilmės – kenksmingų ir nuodingų medžiagų patekimas į darbo aplinką. Biologinės kilmės – vabzdžių ar gyvatės įkandimas. Psichofiziologinės kilmės – darbuotojo pervargimas, apsvaigimas nuo alkoholio, narkotikų. Visi pavojingi ir kenksmingi veiksniai turi būti analizuojami ir imamasi saugumo priemonių, kad jų neliktų. 1.11.Nelaimingi atsitikimai darbe, jų klasifikacija. Nelaimingų atsitikimų tyrimą reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR vyriausybės patvirtinti nelaimingų atsitikimų tyrimų ir apskaitos nuostoliai.Nelaimingi atsitikimai skirstomi: į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu.Susiję su darbu (N-1 formos aktai), t.y.atsitikimai įvykę darbo metu asmenims.Darbai atliekami darbo sutartimi sulygta ar kitą darbdavio pavestą darbą ar su darbdavio žinia dirbti kitą darbą.Rengiantiems arba tvarkantiems darbo vietą, priemones. Atliekantiems kitus su darbu susijusius veiksmus įmonės teritorijoje prieš darbą, darbo metu, po darbo. Darbo metu vykstantiems darbo reikalais. Vykstantiems į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu. Per pietų pertrauką, poilsio ar kitas pertraukas įmonės teritorijoje. Dirbantiems įmonėje sau, tačiau su darbdavio rašytiniu sprendimu. Darbo metu atliekant pilietinę pareigą (gelbstint žmones, materialines vertybes gaisro ar avarijos metu).dalyvaujant sporto, kultūros ar kituose panašiuose renginiuose.Formos N-2, kai nelaimingas atsitikimas įvyko kelyje į darbą ar iš darbo. Formos N-1, N-2 aktai nesurašomi jei nelaimingas atsitikimas nesusijęs su darbu. Yra tokie nelaimingi atsitikimai: 1) kai nustatomi, kad dirbantysis pats siekia susižaloti ar nusižudyti; 2) kai nukentėjusysis darė nusikaltimą; 3) kai dirbo savo interesais, be darbdavio rašytinio sprendimo. Įvykus grupiniam nelaimingam atsitikimui surašomas atitinkamos formos aktas kiekvienam nukentėjusiam. Visi N-1, N-2 aktai turi būti registruojami specialios formos žurnaluose. Jie saugomi įmonėje su visa tiriama medžiaga: 45m. kai lengvas nelaimingas atsitikimas ir 75m. kai yra saugus ir mirtinas nelaimingas atsitikimas.likviduojant įmonę dokumentai perduodami teisių paveldėtojams, o jei jų nėra miesto ar rajono archyvui. Jei nelaimingi atsitikimai įvyksta praktikų metu, privaloma pranešti to studento mokymo įstaigai. 1.12.-1.13. Lengvų, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas. Įvykus lengvam nelaimingam atsitikimui nukentėjusysis turi nedelsiant pranešti darbdaviui ar padalinio vadovui. Darbdavys privalo nedelsiant organizuoti pirmąją pagalbą, o jei reikia nugabenti nukentėjusį į gydimo įstaigą. Jei yra įmonės profsąjunga darbdavys turi pranešti apie nelaimingą atsitikimą. Darbdavys privalo darbo vietą ir priemones ir tokią kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu, kol nelaimingas atsitikimas bus ištirtas. Būtini pasikeitimai be komisijos leidimo daromi tada, kai kelia aplinkinių pavojų gyvybei ir sveikatai. Tačiau šiuo atveju dokumentuojama (fotografuojama, filmuojama, schematizuojama). Lengvą nelaimingą atsitikimą tiria dvišalė darbdavio įsakymu sudaryta komisija. Ji susideda iš darbdavio atstovo ir darbuotojo atstovo. Darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąlygas nelaimingam atsitikimui ištirti (aprūpinti ryšio ir transporto priemonėmis, pakviesti ekspertus, atlikti laboratorinius tyrimus, bandymus, skaičiavimus). Šita dvišalė komisija privalo nelaimingą atsitikimą ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. Jį ištyrus surašo N-1, N-2 aktus, kuriuos pasirašo komisijos nariai.Darbdavys gali nesutikti su tyrimu ir išvadomis ir turi teisę raštiškai tai išdėstyti ir pridėti prie tyrimo medžiagos. Visi originalai paliekami įmonėje. Patvirtintos kopijos per 3 dienas jis privalo išsiųsti valstybinei darbo inspekcijai, nukentėjusiam, draudimo įstaigai, mokymo įstaigai jei vyksta praktikos metu, įmonės profsąjungai jei tokia yra.Darbo inspektorius susipažinęs su tiriama medžiaga ir nustatęs, kad ištirta neteisingai turi teisę reikalauti iš darbdavio papildomo tyrimo. Darbo inspektorius sprendžia visus ginčus.Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbdavys privalo iškart po įvykio po įvykio pagal nustatyta forma visomis galimomis ryšio priemonėmis pranešti: miesto, rajono prokuratūrai; valstybinei darbo inspekcijai; suinteresuotai įmonei; nukentėjusio šeimai. Sunkius, grupinius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus tiria valstybinis darbo inspektorius, taip pat tyrime dalyvauja darbdavio, darbuotojo atstovai, taip pat gali dalyvauti draudimo įmonės atstovai. Šie atsitikimai turi būti ištirti per 15 dienų. Esant reikalui tyrimo trukmė gali būti pratęsta arba tyrimas sustabdomas, kol bus gautos išvados iš teisėsaugos ar medicinos įstaigos. Nelaimingus atsitikimus kai žūna 3 ir daugiau darbuotojų tiria komisija, kuriai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Ištyrus nelaimingą atsitikimą surašomas N-1, N-2 formos aktai. Nurodant kokie darbuotojų saugos aktai yra pažeisti. Tyrimo aktus pasirašo darbdavys. Ištyrus nelaimingą atsitikimą inspektorius turi ne vėliau kaip per 3 dienas tyrimo rezultatus išsiųsti: valstybinei darbo inspekcijai; darbdaviui; prokuratūrai; nukentėjusiam darbuotojui ar jo šeimai; draudimo įstaigai; organizacijoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant nelaimingą atsitikimą; mokymo įstaigoms. Tyrimas gali būti apskųstas teismui.Darbdavys privalo šalinti nelaimingo atsitikimo priežastis, informuoti suinteresuotas institucijas. 1.14.Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai. Traumatizmo analizavimas privalo turėti tokį nuoseklumą: 1) duomenų apie nelaimingus atsitikimus sukaupimas; 2) šių duomenų analizė; 3) traumatizmo prognozavimas pagal analizės duomenis; 4) prevencinių darbų saugos priemonių optimizmas; 5) priemonių nustatymas traumatizmo analizei valdyti. Norint gauti efektyvias priemones traumatizmui valdyti būtina turėti (gauti) 5 metų traumatizmo duomenis.Traumatizmo analizės metodai:Topografinis analizavimo metodas. Čia aiškinamasis kokiuose cechuose, įmonėse įvyksta daugiausia traumų.Monografinis metodas. Čia nustatoma kokie įrenginiai, mechanizmai ar darbo zonos yra pavojingiausios.Traumatizmo šaltinio paieškos metodas. Čia yra nustatomi pagrindiniai traumatizmo veiksniai ir priežastys. Daugiausia naudojamas statistinis metodas. Naudojant šį metodą yra nustatomas traumų dažnumas ir traumavimo pasekmių sunkumas.Nelaimingų atsitikimų dažnumą įvertina dažnumo koeficientas: Kd=(1000*N)/S Kd – traumų dažnumo koef., N – traumų skaičius per analizuojamą laikotarpį, S – vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius. Šis dažnumo koef. Parodo kiek darbuotojų iš 1000 susižeidžia per analizuojamąjį laikotarpį (periodą). Kad būtu tiksliau: Kd=(1000*N*12)/(S*n) n – mėnesių skaičius per analizuojamą laikotarpį.Traumų pasekmes įvertina traumų sunkumo koeficientas: Ks=ΣD/N ΣD – bendras dėl nelaimingų atsitikimų sirgtų dienų skaičius; N – nelaimingų atsitikimų skaičius. Šis koef. Parodo dėl traumų sirgtų dienų vidurkį. Norint gauti bendrą traumatizmo charakteristika įmonėje yra nustatomas nedarbingumo koeficientas: Kn= Kd*Ks . Jis yra dažnumo ir sunkumo koeficientų sandauga. Šis koef. Parodo vidutinį nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių tenkantis 1000 darbuotojų. Kn=(1000*ΣD)/S. 2.Darbo higiena. 2.1.Gamybinės aplinkos meteorologinės sąlygos. Mikroklimato parametrai ir jų įtaka žmogaus organizmui, mikroklimato parametrų normavimas ir gerinimas. Gamybinės aplinkos meteorologinės sąlygos – mikroklimatas. Jį sudaro: šiluminis spinduliavimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, slėgis. Visi parametrai svarbūs: darbingumui, žmogaus šilumos apykaitai, šilumos pusiausvyrai. Oro temperatūra. Patalpos temperatūra turėtų būti reguliuojama taip, kad jos svyravimai neveiktu žmogaus organizmo. Patalpos temperatūra negali būti didesnė 28º C, todėl, kad aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai. Termoreguliacija – žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti pastovią temperatūrą keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo sunkumui. Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaitos procesas, sulėtėja reakcija. To pasėkoje padidėja traumų pavojus. Esant aukštesnei temperatūrai negu 35º C organizmo šilumos atidavimas konvekcijos būdu sutrinka. To pasėkoje žmogus pradeda intensyviai prakaituoti, drėgmė jį atvėsina. Su prakaitu prarandama daug druskų ir vitaminų, kurie turi didelę įtaką žmogaus normaliai kasdieninei veiklai. Perkaitusį kūną gali ištikti šiluminiai smūgiai, gali prasidėti traukuliai. Šiluminis spinduliavimas. Kalvės, katilinės,džiovinimo ir kaitinimo krosnys tai patalpos, kuriose daug šiluminės energijos išskiriama šiluminio spinduliavimo būdu. Jį sukelia 0,75÷3,43µm ilgio elektromagnetinės bangos (infraraudonieji spinduliai). Šiluminio spinduliavimo intensyvumas matuojamas – W/m². Jis priklauso nuo spinduliavimo trukmės ir šiluminio srauto energijos. Matavimo prietaisas – aktinometras. Šiluminio spinduliavimo intensyvumas didesnis už 700 W/m² yra kenksmingas ir darbo vietose neleidžiamas. Jei taip yra tada naudojamos apsauginės priemonės.Esant žemai temperatūrai sulėtėja kraujo apytaka, rankų ir kojų judrumas, žmogaus organizmas gali peršalti. To pasėkoje padidėja traumų pavojus. Dirbant lengvą fizinį darbą temperatūra turi būti - 16÷20ºC Dirbant sunkų fizinį darbą temperatūra turi būti - 10÷15ºC. Priklauso nuo oro judėjimo greičio ir santykinės oro drėgmės. Aukštos temperatūros įtaka padidėja esant didesnei santykiniai oro drėgmei, todėl yra įvertinti subjektyviniai temperatūros rodikliai. Efektyvi temperatūra – tai tokia temperatūra, kurią žmogus jaučia, esant tam tikrai santykinei drėgmei be jokio oro judėjimo. Ekvivalentiškai efektyvi temperatūra – tai temperatūra, kuriai esant tam tikrai santykinei drėgmei judant tam tikru greičiu. Oro temperatūra darbo vietose gali būti matuojama įvairiais termometrais: skystiniais, bimetaliniais, elektriniais ir t.t. Santykinė oro drėgmė. Tai darbo vietos drėgmė. Santykinė oro drėgmė – santykis absoliučios drėgmės su maksimalia drėgme, esant konkrečioms temperatūrų sąlygoms. R=Da/Dm*100% Absoliuti drėgmė charakterizuojama drėgmės kiekiu ( g/m³). Randama ore tam tikroje temperatūroje. Maksimali drėgmė charakterizuojama maksimaliu drėgmės kiekiu (g/m³), kuris tam tikroje temperatūroje gali išsilaikyti ore. Santykinė oro drėgmė parodo vandens garų svorio santykį procentais duotame oro tūryje su maksimaliai prisotinto oro vandens garu vandens svoriui atitinkamoje temperatūroje. Optimali oro drėgmė 40÷60%, tai priklauso nuo oro temperatūros. Esant žemai temperatūrai drėgmė sukelia peršalimus, esant aukštai – perkaitimus. Santykinę oro drėgmę galima išmatuoti: psichrometrais, higrometrais, higrografais. Oro judėjimo greitis – oro cirkuliacija. Oro cirkuliaciją gali sukelti natūralios konvekcinės srovės arba mechaninė ventiliacija. Žmogaus organizmas pradeda jausti oro judėjimo greitį, kai jis yra 0,15m/s. palankiausias oro judėjimo greitis turėtų būti 0,1-0,2 m/s. Intensyvi oro cirkuliacija nepageidautina, nes kai susidaro oro srautai organizmas gali peršalti. Šaltuoju metų oro periodu jis neturi viršyti 0,5m/s, o šiltuoju – 1m/s. Oro judėjimo greitis matuojamas anemometrais. Atmosferinis slėgis. Jis normaliomis sąlygomis jūros lygyje yra 101,3 kPa. Jis priklauso nuo: aukščio, oro tankio, vandens garų kiekio esančio ore. Jis gali keistis 6 kPa ribose. Meteorologinių sąlygų normavimas: HN-69.1997. Ji vadinasi šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Šiose normose yra nurodyti leistini ir optimalūs meteorologinių sąlygų parametrų dydžiai (temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičiai). Atmosferinis slėgis nenormuojamas. Leistini dydžiai yra privalomi, o optimalūs dydžiai yra rekomenduotini. Normos sudarytos iš įvairių lentelių. Normos yra skirtingos atsižvelgiant į metų laiką ir darbo sunkumą. Yra išskiriamas šiltasis ir šaltasis metų laikotarpis. Šiltasis – lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė kaip 10ºC. Šaltasis – lauko oro vidutinė paros temperatūra yra žemesnė 10ºC. Vidutinė oro temperatūra nusakoma pagal 3 parų išmatuotų vidutinė temperatūra. Pagal darbo sunkumą: lengvam, vid. sunkumo, sunkiam darbui. Šios normos skirtingos patalpoms pasižyminčioms dideliu šilumos spinduliavimu.Meteorologinės sąlygos gali būti gerinamos bendromis ir individualiomis priemonėmis. Viena iš pagrindinių priemonių yra ventiliacijos įrengimas. Oras turi būti tiekiamas tokiu greičiu, kad nesusidarytu skersvėjai. Ventiliacinės sistemos turi būti aprūpintos kaloriferiais (jie tik pašildo), kondicionieriai (paruošia orą tam tikros temperatūros ir drėgmės). Dirbančiųjų apsaugai nuo šiluminio spinduliavimo priemonės: izoliuojami spinduliavimo šaltiniai. Naudojami įvairūs ekranai, kurie atspindi šilumą arba ją absorbuoja (vandens užuolaidos, metalinės grandinės). Normalioms meteorologinėms sąlygoms naudojamos ir organizacinės priemonėms. Pvz .: projektuojant patalpas su dideliu šilumos perteklius numatomos pastato kraštuose arba viršutiniuose aukštuose. Kartais naudojamos psichologinio poveikio priemonės.Esant temperatūrai aukštai sienos dažomos tamsesnėmis spalvomis, žemai – šviesesnėmis (šiltesnėmis). Psichologinės apsaugos priemonės nepagerina mikroklimato parametrų , tik pagerina jaukumą (jautrumą). 2.2. Gamybinės dulkės: dulkių savybės ir normavimas, dulkėtumo mažinimo principai. Dulkės gamyboje kenkia darbuotojų sveikatai. Be to su dulkėmis juda įvairios bakterijos ir gaisrą bei sprogimą sukeliančios medžiagos. Dulkės skirstomos:pagal kilmę: organinės (augalinės kilmės – mediena, medvilnė), neorganinės(metalo ir mineralinės), mišrios dulkės.pagal dispersiškumą (dydį): smulkaus dispersiškumo (jų dydis yra mažesnis už 10µm. Šios dulkės nenusėda paviršių ir yra vadinamos aerozoliais), vidutinio ir stambaus dispersiškumo (jų dalelės didesnės nei 10µm. Jos nusėda ant įvairių paviršių ir vadinamos aerogeliais) dulkės.pagal kenksmingumą: inertinės(jos sudaro organizmui nenuodingos medžiagos – mediena), agresyvios (šios dulkės turi kenksmingų savybių – švinas, siera) dulkės.Įvairių medžiagų dulkių dalelės išsielektrina. Nemetalinės išsielektrina teigiamai, o metalinės – neigiamai.Inertinės dulkės gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų katarą. Erzinančios dulkės gali sukelti odos susirgimus. Aštrios dulkės (stiklo, metalo) gali pažeisti akis, jos taip pat ardo plaučių audinius. Darbo vietoje dulkių kiekis neturi viršyti nustatytu koncentracijos reikšmių. Dulkių koncentracija ore charakterizuojama dulkių svorio tūrio vienetui [mg/m³]. Pvz.: cemento 10mg/m³, grafito 5mg/m³, medienos 5mg/m³, medvilnės 0,5mg/m³ - iš normų.Vienas pagrindinių oro užteršimui nustatyti yra svorinis metodas. Šio metodo esmė: užterštas oras ekspiratoriaus pagalba yra siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą tuo pačiu metu išmatuojamas siurbiamo oro tūris. Šis pavyzdys imamas darbuotojo kvėpavimo lygyje. Filtras išdžiovinamas ir vėl sveriamas.Dulkių orinė koncentracija: Q=[(G1-G2)/V0t]*105 [mg/m³] G1 – filtro svoris prieš bandymą [mg]; G2 – filtro svoris po bandymo[mg]; V0 – ekspiratoriaus siurbiamo oro tūris[min/l]; t – siurbiamo oro laikas[min];Efektyviausias dulkėtumo mažinimas yra dulkių mažinimas dulkių susidarymo židinyje. Tai pasiekiama: hermetizuojant darbo vietas, naudojant vietinius dulkių siurbtuvus, mechanizuojant darbo vietas. Saugos respiratoriai, apsauginiai akiniai yra tik papildomos apsaugos priemonės nuo dulkėtumo. Ištraukiamoji ventiliacinė sistema ištraukdama orą, kartu į aplinką išmeta ir dulkes. Kad to nebūtų naudojami įrengimai, kurie valo orą sausu ir drėgnu būdu. Valymo principai: 1)Gravitacinis – dulkės nusodinamos iš lėtai judančio oro srauto veikiant sunkio jėgai. 2)Inercinis. Inercinės jėgos atskiria dulkes iš oro srauto pakitus oro judėjimo krypčiai. Esant didelei oro koncentracijai taikomi dviejų laipsnių valymo įrenginiai. Pirmiausia nusodinamos, o po to įvairiais filtrais smulkios dulkės surenkamos. Jei dulkių dalelės mažesnės kaip 25µm, tai jų valymui naudojamas vanduo. 2.3. Kenksmingos cheminės medžiagos (kenksmingų medžiagų charakteristikos, kenksmingų medžiagų poveikis žmogaus organizmui ir kenksmingas darbas su medžiagomis). Kenksmingos cheminės medžiagos – tai medžiagos patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą, odą jį veikia neigiamai. Kenksmingų medžiagų poveikis priklauso nuo: koncentracijos, pavojingumo ir patekimo į organizmą būdą. Kenksmingų medžiagų pavojingumą apibūdina koncentracijos ribinės vertės. Ribinė vertė – kenksmingos medžiagos koncentracijos didžiausia leistina vertė per standartizuotą laiko tarpą. Ribinė vertė gali būti ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio. Ilgalaikio poveikio ribinė vertė – kenksmingos medžiagos koncentracijos vidurkio ribinė vertė per 8 val. darbo pamainą arba 40 val. Darbo savaitę. Dirbant tokiomis sąlygomis visą darbo laikotarpį kenksmingos medžiagos neturėtu sukelti profesinės ligos. Trumpalaikio poveikio ribinė vertė – tai kenksmingos medžiagos koncentracijos ribinė vertė per 15 min. HN 23:2001”Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore”. Šioje normoje nurodytos ribinės vertės ir matavimo tvarka. Pvz .: amoniakas – dirgina kvėpavimo takus, akis ir odą, veikia centrinę nervų sistemą; anglies monoksidas – veikia kraują, sukelia deguonies trūkumą; gyvsidabris – garuodamas veikia atmintį ir centrinę nervų sistemą. Apsinuodijimo požymiai pasirodo žymiai vėliau; chloras – kosulys, akių niežėjimas, sloga.Kenksmingos medžiagos žmogaus organizmą gali veikti visapusiškai. Jos yra klasifikuojamos: toksiškos, kenksmingos, ardančios, dirginančios medžiagos. Už kenksmingų medžiagų tvarkymo, laikymo reikalavimų įgyvendinimą atsakingi: gamintojai, importuotojai, naudotojai (vartotojai). Keliami tokie reikalavimai: numatyti ir taikyti priemones šalinančias cheminių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai; teikti naudotojams informaciją apie cheminių medžiagų pavojingas savybes; taikyti saugos priemones naudojant šias medžiagas.Tam, kad užkirsti kelią susirgti profesinėmis ligomis ar apsinuodyti yra naudojamos tokios prevencinės priemonės: ▪ gamybos organizavimas taip, kad dirbantieji neturėtų sąlyčio su kenksmingomis medžiagomis. Tai gamybos proceso: mechanizavimas, automatizavimas; izoliacija; gamybos valdymas per atstumą ir t.t.▪ kenksmingų medžiagų pakeitimas mažiau kenksmingomis arba nekenksmingomis; ▪ teisingas vėdinimo sistemų parinkimas; ▪ saugių darbo metodų mokymas; ▪ tinkamas asmeninių saugos priemonių parinkimas ir naudojimas. 2.4. Darbų vietų apšvietimas (apšvietos samprata, apšvietos būdai ir sistemos, apšvietimo matavimas ir normalizavimas). Higienos normas atitinkantis darbo vietos apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį ir užtikrina darbų kokybę. Blogas apšvietimas padidina nelaimingų atsitikimų skaičių, kenkia darbuotojų sveikatai. Taip pat didėja akių įtempimas, to pasėkoje pablogėja regėjimas. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nesudaryti šešėlių, neakinti dirbančiojo. Šviesa – įkaitusių kūnų daugiau kaip 500ºC elektromagnetinis spinduliavimas. Šio spinduliavimo bangos ilgis 0,38÷0,76µm. Didesnių (infraraudonųjų spindulių) bangos ilgių kaip 0,76µm ir mažesnių (ultravioletinių) bangos ilgių kaip 0,38µm žmogaus akis nemato. Šių matomų spindulių spindulinė energija 0,38 – 0,76µm yra vadinama šviesos srautu (F) ir matuojama liumenais. Šviesos srautas yra pagrindinė šviesos charakteristika. Darbo vietos apšvieta (E) yra vadinama šviesos srauto krentančio į apšviestą plotą tankumas. E=F/A [lx] F – šviesos srautas; A – apšvietimo plotas. Apšviestos vienetas yra liuksas, kuris parodo 1m² vieno liumeno srautu. Krisdamas ant įvairių paviršių šviesos srautas atsispindi. Atspindžio koeficientas: ρ=Fkr/Fat Fkr – krintantis šviesos srautas; Fat – atsispindintis šviesos srautas. Šis koeficientas charakterizuoja paviršiaus foną. Kai ρ>0,4 tai paviršiaus fonas laikomas šviesiu. Kai 0,27m, vi­su pe­ri­met­ru iren­gia­mi ap­sau­gi­niai sto­ge­liai: 1.5m plo­cio, 20laips­niu nuo­ly­dziu, tu­ri at­lai­ky­ti 160kg ap­kro­vas. Pir­mas sto­ge­lis iren­gia­mas 6m auks­ty­je, su is­ti­si­niu len­tu pa­klo­tu, ant­ras 6-7m nuo pir­mo­jo, pa­klo­tas ga­li bu­ti tin­kli­nis 50x50mm. Ant sto­ge­liu drau­dzia­ma vaiks­cio­ti ir san­de­liuo­ti me­dzia­gas. Pra­de­dant mu­ry­ti sie­nos ly­gis tu­ri bu­ti auks­tes­nis uz grin­du pa­klo­ta tai yra pa­de­je per­dan­ga is pra­dziu mu­ri­ja pri­si­se­ge sau­gos dir­zais iki 0.7 m. kai sie­nos sto­ris dau­giau kaip0.79m tai mu­ri­nin­kas ga­li mu­ry­ti sto­ve­da­mas ant sie­nos bet pri­si­ri­ses. Mu­ri­jant dum­trau­kius esant per­ku­ni­jai ir pu­ciant ve­jui dau­giau nei 15m/s dar­bai nu­trau­kia­mi. Mu­ry­ti uz­sal­dant ga­li­ma tik esant su­da­ry­tam DVP. Rei­kia nuo­lat ste­be­ti mu­ro sto­vi. 4.Gaisrine sauga 4.1.De­gi­mo sis­t. ir pro­c. Savaiminis užsiliepsnojimas (SUL) ir užsidegimas (SUD), pliūpsnio temp. (PT).Sprogimas(S) De­gi­mu va­d. su­dė­tin­gas fi­zi­nis-che­mi­nis pro­c, ku­rio me­tu vyks­ta grei­ta me­džia­gų ok­si­da­ci­jos re­ak­cija, iš­skir­da­ma švie­są ir ši­l. D­ pro­cese ok­si­da­to­rius yra de­guo­nis. Ta­čiau de­gi­mas ga­li vyk­ti chlo­ro, bro­mo ir ki­tų ok­si­da­to­rių ter­pė­je. D­ pro­cesui rei­ka­lin­ga de­gi me­dž, ok­si­da­to­rius ir už­de­gi­mo šal­t. Nesant nors vie­no iš jų D pro­c. ne­vyks. D me­tu kie­tos ar­ba skys­tos de­gios me­dž. per­ei­na į du­ji­nę bū­se­ną, su de­guo­ni­mi pa­siek­da­mos tam tik­rą kon­centrciją. Ore yra apie 21% O2. Kai O2 kon­c. ora su­ma­žė­ja iki 14%, de­gi­mas už­gęs­ta. Už­de­gi­mo šal­ti­nis- tai bet ku­ris kū­nas, tu­rin­tis tem­p. ir ši­l. at­sar­gą, ku­rios pa­kan­ka de­gios sis­temos tam tik­ram tū­riui įkai­tin­ti, kad įvyk­tų D. Už­de­gi­mo šal­t. g.b. ši­lu­mos (lieps­na, ki­birkš­tis) ar­ba ši­lu­mos pa­si­reiš­ki­mas ki­ta ener­gi­ja: che­mi­ne (eg­zo­ter­mi­ne re­ak­ci­ja), me­cha­ni­ne (trin­tis, smū­gis), elek­tri­ne ir kt. D­ g. b. ho­mo­ge­ni­nis ir he­te­ro­ge­ni­nis. Ho­mo­ge­niš­kai de­gant de­gio­ji me­dž. ir oras yra su­si­mai­šę, ir de­ga tik du­ji­nės me­dž. He­te­ro­ge­niš­kai de­gant re­ak­. vyks­ta tarp skir­tin­gos ag­re­ga­ti­nės bū­se­nos me­dž: kie­tos ir du­jų, skys­tos ir du­jų. De­gi me­dž. ir oras ne­su­si­mai­šę. De­gi­mo pro­ce­sai.Ok­si­da­ci­jos pro­c. me­tu iš­si­ski­ria ši­l. ir, esant tam tik­roms są­ly­goms (pakankamam deguonies patekimui), ši­l. iš­si­ski­ria vis grei­čiau. Šis ok­si­da­ci­jos re­ak­c. pro­c. grei­tė­ji­mas ir per­ėji­mas į de­gi­mą va­d. sa­vai­mi­niu už­si­lieps­no­ji­mu. Už­si­lieps­no­ji­mas g.b. ši­lu­mi­nis (vyks­tant che­mi­nei re­ak­. me­dž. sa­vai­me už­si­lieps­no­ja, kai ši­l. iš­si­sky­ri­mo grei­tis de­gi­mo sis­t-­je di­des­nis už ši­l. iš­si­sklai­dy­mo grei­tį į ap­lin­ką) ir gran­di­ni­nis (re­ak­cijos grei­tė­ji­mo prie­žas­tis ta, kad gran­di­nių iš­si­ša­ko­ji­mo grei­tis di­des­nis už jų nu­trū­ki­mo grei­tį). Me­dž, ku­rių sa­vai­mi­nio už­si­lieps­no­ji­mo temp. že­mes­nė kaip 500C, va­d. sa­vai­me už­si­de­gan­čio­mis. Kuo že­mes­nė me­dž. už­si­de­gi­mo temp, tuo me­dž. pa­vo­jin­ges­nė.Tai dau­giau­sia or­ga­ni­nės kil­mės medž, kurios už­si­lieps­no­ja esant at­mo­sfe­ros slė­giui ir tam tik­rai temp(dur­pės, pju­ve­nos, kai ku­rių rū­šių an­glis, te­pa­luo­ti sku­du­rai ir k­t me­dž.). Šias medž. Galima suskirstyti į 3 gr.: 1.SUD dėl sąveikos su oru(durpės, akmens angles, augalinės medž. ir kt.); sukeliančios D dėl H2O poveikio(K,Na, negesintos kalkės, Ca karbidas, kt.); SUD jungiantis vienai su kt. (dujiniai, riebaliniai, kietieji oksidatoriai). Me­dž. už­si­lieps­no­ji­mas- tai D pro­ce­sas, kai ne­di­de­lė da­lis de­gios me­dž. tū­rio šil­do­ma už­de­gi­mo šal­ti­niu iki sa­vai­mi­nio už­si­lieps­no­ji­mo temp, o k­t. da­lis yra šal­ta. Užsiliepsnojus de­gios me­dž. ne­di­de­lei da­liai, ši­l. nuo įkai­tu­sių D pro­duk­tų plis į dar ne­už­si­lieps­no­ju­sios da­lies pu­sę. U pro­c. erd­vės at­žvil­giu yra de­gio­sios me­dž. ri­bo­to tū­rio. SUL pro­c. ap­ima v. me­dž. tū­rį. U temp. pap­ras­tai tru­pu­tį aukš­tes­nė už SUL temp. Tai pri­klau­so nuo U šal­t. dy­džio ir jo vei­ki­mo lai­ko. At­me­tus šių veiks­n. įta­ką, U temp. ly­gi SUL temp. Pliūps­nis- tai grei­tas de­gio­jo mi­š-o su­de­gi­mas, ku­riuo me­tu ne­su­si­da­ro su­slėg­tų­jų du­jų. PT- pa­ti že­miau­sia de­gios medž. temp, kai jos pa­v-e su­si­da­ro ga­rai ar­ba du­jos, ku­rie pliūp­te­li esant už­de­gi­mo im­pul­sui, bet jų su­si­da­ry­mo gr. per ma­žas, kad įsi­lieps­no­tų. Skys­čiai pa­gal PT skirs­to­mi į de­giuo­sius ir leng­vai už­si­lieps­no­jan­čius. De­gie­ji sk. de­ga net pa­ša­li­nus už­de­gi­mo šal­.(jų PT > 610C). Spro­gi­mas- tai trum­pa­lai­kis, spar­tus me­dž. de­gi­mo ar ski­li­mo pro­c., ku­rio me­tu iš­si­ski­ria l. daug įkai­tu­sių ir iš­si­ple­čian­čių du­jų ar ga­rų, ku­rie di­de­lio slė­gio smū­gio ban­ga vei­kia ap­lin­ką. De­gių­jų du­jų, ga­rų ir oro mi­ši­niai grei­tai sprogs­ta tik esant tam tik­roms kon­c-joms(%). Ma­žiau­sia de­gių­jų du­jų ar ga­rų kon­c. ore, kai mi­ši­nys dar ga­li už­si­lieps­no­ti ir sprog­ti, va­d. že­mu­ti­ne ri­bi­ne kon­c. De­gių­jų du­jų ir ga­rų kon­c., ku­rią vir­ši­jus spro­gi­mas ne­įvyks­ta, va­d. aukš­tu­ti­ne ri­bi­ne kon­c. Kuo di­des­nis ri­bi­nių kon­c-ų dia­pa­zo­nas, tuo de­gio­ji me­dž. spro­ges­nė. De­gių­jų mi­šinių ri­bi­niai sprogs­ta­mu­mo konc. dy­džiai pri­klau­so nuo už­de­gi­mo im­pul­so ga­lios, iner­ti­nių du­jų ir ga­rų prie­mai­šos, temp. ir slė­gio. Pa­di­dė­jus už­de­gi­mo um­pul­so ga­liai ir slė­giui ar­ba pa­ke­lus temp, sprogs­ta­mu­mo ri­bų dia­pa­zo­nas pa­si­da­ro l. pla­tus: su­ma­žė­ja že­mu­ti­nė ir pa­di­dė­ja aukš­tu­ti­nė spro­gi­mo kon­c. Spro­gio­se pa­tal­po­se ne­tu­ti bū­ti spro­gi­mo im­pul­sų. Rei­kia at­sar­giai elg­tis su at­vi­ra lieps­na, veng­ti smū­gių, neleisti detalėms įšilti nuo trinities, elek­tros įren­gi­mai ne­tu­ri ki­birkš­čiuo­ti. Įren­gi­mai ir vamz­dy­nai t. b. ge­rai įže­min­ti, aplinkos oras jonizuojamas ir drėkinamas. Sprogiose patalpose sant. oro drėgmė ne mažesnė 80-90%.H2O garai mažina stat. el. krūvius, veikia kaip inert. d. 4.2.Ga­my­bi­nių pro­c. gais­ri­nė kla­si­fi­k. Pa­gal nau­d. ir san­dė­liuo­ja­mų me­dž. de­gi­mo bei spro­gu­mo sa­v., ga­my­bi­nį po­bū­dį v. ga­my­bos pro­c. skirs­to­mi į 5 ka­t.-A, B, C, D, E. Pa­sta­tai ir pa­tal­pos, ku­riuo­se vyks­ta A ir B ka­te­g. ga­my­bos pro­c.- spro­gūs ir pa­vo­jin­gi gais­ro at­žvil­giu, C- pa­vo­jin­gi gais­rui. A ka­te­g.- de­gio­sios du­jos ir leng­vai už­si­lieps­no­jan­tys skys­čiai, ku­rių ga­rų pliūps­nio temp. iki 280C, jei­gu nau­do­ja­ma jų tiek, kad už­si­de­gus sprogs­tan­čiam ga­rų ar du­jų ir oro mi­ši­niui, pa­tal­po­je su­si­da­ro di­des­nis kaip 5kPa spro­gi­mo mo­men­ti­nis slė­gis (ben­zi­no ap­do­ro­ji­mo ce­chai, degiųjų d. balionų, deg. sk. sandėliai); B ka­te­g.: de­gios dul­kės ar­ba pluoš­tas, leng­vai už­si­lieps­no­jan­tys sk., ku­rių ga­rų pliūps­nio temp. aukš­tes­nė kaip 280C, t. p. de­gie­ji sk., įkai­tin­ti iki pliūps­nio ir aukš­tes­nės temp, de­gie­ji sk., ku­rie ava­ri­jos at­vė­ju ga­li su­da­ry­ti spro­g. ae­ro­zo­lius. Tai gamyba, kai naud. toks šių medž. kiek., kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro miš. Patalpoje susidaro >5kPa moment. slėgis (skys­to kū­ro san­dė­l, medienos gam, mazuto ir kt. deg. sk. sandėliav. ir plovimo cechai); C ka­te­g:de­g-ieji ir sun­kiai de­gūs sk., de­g. ir sun­kiai de­gios kie­to­sios me­dž., ku­rios są­vei­kau­da­mos su H2O, oro O2 ar­ba vie­na su k­t. ga­li tik deg­ti (sta­lių ce­chai, deg. medž.sand); D ka­te­g: karš­tos, įkai­tin­tos ir iš­ly­dy­tos ne­de­gio­sios me­dž., kurias ap­do­ro­jant spin­du­liuo­ja ši­l., su­si­da­ro ki­birkš­tys ir lieps­na; kie­tos, skys­tos ir du­ji­nės me­dž, ku­rios de­gi­na­mos ir uti­li­zuo­ja­mos kaip ku­ras (su­vi­ri­ni­mo pa­tal­pos, katilinės, kalkės, varikl. bandymo cech); E ka­te­g: ne­de­gio­sios me­dž., ap­do­ro­ja­mos šal­tai (kompresorinės, įrankių ir me­cha­ni­niai ce­ch., nedegių sk. siurblinės). Pagal kla­si­fi­k. nu­sta­to­mi ben­drie­ji gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mai kiek­v. ga­my­bos pro­c-o ka­te­g. 4.3.Sta­ty­bi­nių me­dž. ir kon­stru. de­gu­mas. Sta­t. me­dž. ir kon­str. skir­tin­gai re­a­guo­ja į lieps­nos vei­ki­mą: vie­nos grei­tai su­de­ga, k­t. il­gam iš­lai­ko lai­ko­mą­ją ga­lią. Dėl to v. sta­t. medž. ir kon­str, at­si­žvel­giant į jų de­gu­mą, skirs­to­mos į 3 gru­pes: a.) ne­de­gios me­dž. ir kon­str. aukš­to­je temp. ar­ba ug­ny­je nor­ma­lio­mis at­mo­sfe­ros ir oro są­lygomis ne­už­si­lieps­no­ja, ne­de­ga, ne­ru­se­na ir ne­an­glė­ja (v. gam­ti­nės ir dirb­ti­nės ne­or­ga­ni­nės me­dž: ak­me­nys, ply­tos, me­ta­lai); b.) sun­kiai de­gios me­dž. ir kon­str. aukš­to­je temp. ar­ba ug­ny­je už­si­lieps­no­ja, ru­se­na ar­ba an­glė­ja ir de­ga ar­ba ru­se­na vei­kaint ug­nies šal­ti­niui, o pa­ša­li­nus ug­nies šal­ti­nį de­gi­mas ir ru­se­ni­mas bai­gia­si. Šių me­dž. ir kon­str. su­dė­ty­je yra ne­de­gių ir de­gių­jų me­d.(pjuvenų betonas, as­falt­be­to­nis); c.) de­gio­sios me­dž. ir kon­str. ug­ny­je de­ga ir ru­se­na net ta­da, kai pa­ša­li­na­mas ug­nies šal­t. (v. or­ga­ni­nės me­dž: durpių plokštės, me­die­na, ru­be­roi­das, to­lis ir t.t. T.p. iš jų pagamin- tos konstr. nepadengtos nedegiomis medž.) 4.5. Gaisrinės užtvaros (GU). GU neleidžia plisti gaisrui, apsaugo nuo ug- nies, spinduliavimo energ. ir šil. laidumo. Skirstomos į vietines(apsaugo nuo linijinio gaisro plitimo, kai gaisras plinta degančios medž. paviršiumi tam tikra kryptimi ir plokštuma.Tai borteliai, diafragmos, grioviai,kurie neleidžia išsilieti degančiam skysčiui) ir bendrąsias(apsaugo nuo tūrinio gaisro plitimo,kai n. gaisro židiniai atsiranda dėl šiluminio spinduliavimo, konvekcijos ar šil. laidumo. Tai gaisrasienės, nedegios perdangos, ekranai, zonos, priešgaisriniai tar pai). GU efektyvumas priklauso nuo jų AU, stabil, hermetišk. Gaisrasienės įrengiamos iš nedeg. medž, ant pamatų, ir turi atskirti v. pastato pj. esančias kon. Jos AU ≥2.5h. Karkas. sienų AU riba prikl. nuo karkas. sudėtinių elem.(kol, rygel, kark. užpildo ir pan.) AU ribos. G.b. angų šviesai ir technolog. ryšiui. Jų plotas ≤25% sienos ploto. Vartų ir durų AU riba ≥0.25h ir autom užsidaro. Į lan ang deda stiklo blokus. Gaisrinės pertvaros. Jomis atskiriami A,B, C kat. gam. proc. I ir II AU laips. pastatuose. Jų AU riba ≥0.75h. Jos neturi praleisti dulkių ir dujų.III AU laip. pastate tarpaukštinių angų AU≥1h, o IV ir V laip. pastate ≥0.75h. Gaisriniai ekranai apsaugo gretimus past ar deg. medž. nuo šiluminio spinduliavimo. Ekranai yra laidūs šil.(skarda, metalo lakštai) ir nelaid. šil.(gaisrasienės, perdang, pertvar, želdiniai).Jie g.b. stacionarūs (įrengiami statant past.Tai v. atitvarinės kon. ir stacionariai įrengtos užuolaidos ir pan.) ir kilnojami (sta- tomi atliekant darbus su ugnimi pavojingoje gaisro atžv. aplinkoje ar kilus gaisrui pastate. Tai spec. skydai ar vandens užuolaidos). Gaisrinėmis zonomis galima pakeisti gaisrasienes. Jos atskiria pastatą 0.75h AU riba sienomis per v. jo aukštį ir yra ≥12m. Jose neleidžiama statyti technolog. įreng, sandeliuoti degių medž, čia negali kauptis dūmai ir dujos. Todėl šių zonų sienos t.b. hermetiškos, o įėjimai į jas per tambūrus. Jose įrengiami laiptai, liftų šachtos, vėdinimo kameros, nedeg medž. tarpiniai sandėliai Ugniai atsparios durys statomos gaisrasienių durų angose. Jos g.b. nedegios (gaminamos iš metalinio kark, užpildyto nedeg, termoizol. medž.(perlito) ir padengtos skarda. Jų AU≥1.2h) ar sunkiai degios(gaminamos iš medienos, įmirkytos antipirenais autoklavose ar iš 2 eilių paprastų lentų sukaltų 90 kampu, tarp 2 eilių lentų klojamas lakštinis asbestos ir iš v. pusių durys apkalamos skarda ant asbestos sluoksnio, jų AU≥0.6h).Jos turi turėti savaiminio užsidar. mechan. 4.6.Eva­ku­a­ci­nis iš­ėji­mas ir ke­lias Eva­ku­a­ci­niai iš­ėji­mai – tai du­rų an­gos, per ku­rias ga­li­ma iš­ei­ti: 1) iš pir­mo­jo aukš­to pa­tal­pos į lau­ką tie­siog ar­ba per ko­ri­do­rių, ves­ti­biu­lį; 2) iš bet ku­ria­me auš­te, iš­sky­rus pir­ma­jį, esan­čios pa­tal­pos, tu­rin­čios iš­ėji­mą į ko­ri­do­rių ar­ba į pra­ėji­mą, ve­dan­tį į laip­ti­nę ar­ba tie­siai į laip­ti­nę, ve­dan­čią tie­siog į lau­ką per ves­ti­biu­lį, at­ski­rą nuo ko­ri­do­riaus per­tva­ro­mis su du­ri­mis; 3) iš bet ku­rios pa­tal­pos ta­me aukš­te į gre­ti­mą pa­tal­pą, ku­ri yra ne ma­žes­nio kaip 3 at­spa­ru­mo ug­niai laips­nio ir ne­pri­ski­ria­ma A ir B ga­my­bos pa­vo­jin­gu­mo ka­te­go­ri­joms, ir tu­ri tie­sio­gi­nį iš­ėji­mą į lau­ką ar­ba į laip­ti­nę. Pa­sta­tuo­se tu­ri bū­ti ≥2 evak. iš­eji­mai. At­sar­gi­niais iš­ėji­mais nau­do­ja­ma­si pri­vers­ti­nės eva­ku­a­ci­jos me­tu. Evak. ke­liams pri­ski­ria­mi ko­ri­do­riai, laip­ti­nės, ves­ti­biu­liai, ku­rie ve­da į evak. įšė­ji­mus ir už­tik­ri­na sau­gų žmo­nių ju­dė­ji­mą per tam tik­rą lai­ką. Lif­tai, es­ka­la­to­riai ir kt. evak. ke­liams ne­pri­ski­ra­ma. Evak. du­rų ma­žiau­sias plo­tis 0.8m, di­džiau­sias- 2.4m ir aukš­tis 2m. Du­rų į rū­sius an­gos ga­li bū­ti 1.9m aukš­čio, o į pa­sto­ges- 1.5m. Max. laip­to­ta­kių plo­tis ne di­des­nis kaip 2.4m. Laip­tų aikš­te­lių plo­tis ne ma­žes­nis kaip 0.7m, o po­svy­ris ne di­des­nis kaip 1:1. Evak. ke­liuo­se ir virš iš­ėji­mų įren­gia­mi ava­ri­nis ir sig­na­li­nis ap­švie­ti­mas. Laip­ti­nė­se drau­džia­ma įreng­ti bet ko­kias pa­tal­pas san­dė­liams ir ga­my­bai. Vi­sos du­rys ir var­tai tu­ri at­si­da­ry­ti ta kryp­ti­mi, ku­ria eva­kuo­ja­ma. Eva­ku­a­ci­niai iš­ėji­mai ir ke­liai ki­lus gais­rui tu­ri už­tik­rin­ti sau­gią ir pa­to­gią žmo­nių eva­ku­a­ci­ją iš pa­sta­tų. 4.7.Gaisrinės saugos organizavimas. GS yra 2 rūšių: profesionali (skirstoma į su- karintą ir ne. Respublikos miestus ir svarbius obj. nuo gaisrų saugo sukarintos gaisrinės saugos dalys, o raj. Nesukarintos gaisrinės dalys ir komandos) ir savanoriška. Gaisrinės priežiūros darbuot. vadovauja organizaciniam darbui, rengia GS normas, taisykles, instrukcijas, propogandos priem, apmoko ugnegesius, tikrina kaip laikomasi GS normų ir taisyklių, kaip rengiami civil.ir gam. obj-ų projektai, kaip obj. statomi ir atiduodami eksplotuoti, nuolat vertina veikiančių įm. ir komunal obj gaisrinę būklę. Jie turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įm. ir obj GS būklę. Reikalauti vadovų paaiškinimų, traukti administracinėn ir baudžiamojon atsakom. kaltus asmenys už GS taisyklių pažeidimus, visiškai ar laikinai sustabdyti darbą, jei yra akivaizdi gaisro kilimo gresmė. Įm-e ir stat. organizuojamos savanorių ugnegesių draugovės, kurios aprūpinamos gaisrų gesinimo technika ir inventoriumi. Už gaisrinį įm. saugumą yra atsakingi jų vadovai. Jie organizuo ja benrą vietinę GS, numato lėšas ir medž. gaisrinėms priemonėms, sudaro savanorių ugnegesių draugoves, kontrol. jų veiklą, vykdo gaisrinių normų ir taisyklių reikalavimus, jie turi teisę bausti gaisr. taisyklių pažeidėjus.Įmone atsižvelgiant į gam. specifiką t.b. parengtos atskirų padalinių ir obj. gaisr. instrukcijos, kuriose numatomos tokios GS priemonės: medž. laikymo tvarka ir normos, vietos kur draudžiama rūkyti ir naudotis atvira ugnimi, transp. važ. tvarka.Gaisriniai instruktažai esti dvejopi: pirminis, kai dirbantiji supažindinami su bendrosiomis GS taisyklėmis ir darbo vietoje, kai instruktuojama, kaip laikytis GS taisyklių konkrečiame darbo bare. Dirbančiuosius instruktuoja atskingi už GS asmenys, remdamiesi gais. instrukcijomis, patvirtintomis įm vadovo. Ins registruojami spec žurnale, kuriame pasirašo išklausiusieji ir instruktavę asmenys. N.priimami dirbti ne tik instruktuojami, bet prieš tai turi išklausyti 10-15val. techninį minimu- mą, kuris privalomas v. dirbantiems pavojingose vietose. Po kiekv. Įvykusio gaisro įm. vadovas įsakymu skiria komisiją priežastims tirti, kuri kartu su valstybinės gaisr. priežiūros atstovu nagr. gaisro kilimo sąl, nustato tikslias priež, kaltus asm ir material. nuostol. 4.8. Gais­rų ge­si­ni­mo me­džia­gos Dau­giau­siai nau­do­ja­mas gais­rui ge­sin­ti yra van­duo (di­de­lis ši­lu­mos im­lu­mas). H2O la­bai sta­bi­lus te­ri­mi­nu po­žiū­riu. Virs­tan­čio ga­rais van­dens tū­ris la­bai di­dė­ja. Kar­tais dė­da­ma spe­cia­lių prie­dų, pa­de­dan­čiu ge­riau su­drė­kin­ti de­gan­tį pa­vir­šių. Ge­si­nant van­dens ga­rais, de­gan­ti me­džia­ga su­drė­ki­na­ma ir su­ma­žė­ja de­guo­nies kon­cen­tra­ci­ja de­gi­mo zo­no­je. Su­slėg­tu oru ge­si­na­mi de­gūs skys­čiai. Iner­ti­nės du­jos nau­do­ja­mos gei­si­ni­mui tais at­ve­jais, kai ne­ga­li­ma ge­sin­ti van­de­niu, nes ga­li įvyk­ti spro­gi­mas, ar­ba pa­sklis­ti lieps­na, ar­ba kai van­duo ga­li su­ga­din­ti apa­ra­tū­rą ir uni­ka­lias ver­ty­bes (bib­lio­te­kas). An­glies diok­si­das yra elek­trai ne­lai­dus, dėl to juo ge­si­na­mi de­gan­tys elek­tros įren­gi­mai. An­glies dios­ki­du ie azo­tu ge­si­na­mi de­gan­tys skys­čiai ir du­jos ne­di­de­lė­se pa­tal­po­se. Blo­gai jie ge­si­na ru­se­nan­čias me­džia­gas. Kie­to­mis (smė­lis) ge­si­ni­mo me­džia­go­mis ge­si­na­ma gais­ro pra­džio­je. Spogs­ta­mo­sio­mis me­džia­go­mis ge­si­na­mi du­jų ir du­jų-naf­tos at­vi­rų fon­ta­nų gais­rai. Nau­do­ja­mi tro­ti­las ar­ba amo­ni­tai. Pu­tos– du­jų (an­glies diok­si­das ir oras) ir skys­čių (drus­kų, rūgš­čių ir ki­ti tir­pa­lai) mi­ši­nys yra efek­ty­vi gais­ro ge­si­ni­mo me­džia­ga. Iš­purš­kiant su­si­da­ro sta­bi­lios apie10cm sto­rio tirš­tos pu­tos, ne­pra­lei­džian­čios de­gan­čio skys­čio ga­rų. Šio­mis pu­to­mis ge­si­na­mi naf­tos pro­duk­tai. Ori­nės me­cha­ni­nės pu­tos gau­na­mos in­ten­sy­viai mai­šant pu­tų ge­ne­ra­to­riuo­se tris ko­mo­nen­tus: orą, van­de­nį ir pu­tokš­lį. Jo­mis ge­si­na­mi gais­rai rū­siuo­se, šach­to­se ir ki­to­se už­da­ro­se pa­tal­po­se, taip pat leng­vai už­si­lieps­nuo­jan­tys ir de­gie­ji skys­čiai. Ha­lo­ge­nin­ti an­glia­van­de­ni­liai yra la­bai ak­ty­vi ge­si­ni­mo me­džia­ga. Jis ge­si­na tuo, kad su­stab­do de­gi­mo che­mi­nės re­ak­ci­jos. Efek­ty­viai ge­si­na smilks­tan­čias me­džia­gas. 4.9.Gaisrinis vandentekis Skirstomas į vidinį, kuriuo gaisrai gesinami iš pastato viduje įrengtų gaisrinių čiaupų, ir išorinį-iš hidrantų. VGV neįrengiami gam. past., kur vanduo gali sukelti sprogimą, gaisrą ar ugnies plitimą; nedeg. medž sandėliuose; gam I ir II AU laip. pastate, kur D ir E gam kategorijos, nepriklausomai nuo jų tūrio, ir gam III ir IV AU laip past, kur D ir E gam kat, kai past tūris ≤5000m3; pram. įm. gam. ir pagalbiniuose past., nesant vandentekio, o gaisrą gesinti numatoma iš rezervuarų. Gaisriniai čiaupai įrengiami 1.35m aukštyje virš grindų nišose ar dežėse su įstiklintomis durelėmis prie išėjimų, šildomų laiptinių aikštelėse, koridoriuose ir vestibiuliuose. Jose t.b. 10 ar 20m ilgio žarnos, kurios tarpusavyje sujungiamos spec galvutėmis. Žarnos gale įtvirtinamas spec švirkštas. 1 čiaupo srovės debitas≥2.5l/s. Skaič vandens poreikis gam past iš išorės gesinti priklauso nuo past AU laip, jo tūrio, gam proc kat. Vandens tiekimo tukmė išor gaisrui gesinti yra 3h.IGV yra aukšto (jame vandens slėgis atsiranda įjungus siurblinėje gaisrinius siurblius) ir žemo slėgio ((70-100kPa)vand sl gaunamas kilnojamais siurbliais ar motosiurbliais. Todėl vandens sl vandentekio tinkle t.b. ≥100kPa). GV būna žiedinis. Aklagalis g.b. ne ilgesnis 200m. Vanduo gaisrams gesinti imamas per hidrantus, kurie pastatyti ant išor vandentek, apžiūros šuliniuose. Atstumas tarp hidrantų ≤150m. Jie šalia kelio išdėstomi ≤2.5m nuo važiuojamosios dalies krašto, o prie pastato – ne arčiau kaip 5m. Šalia jo t.b. pastatytas žymeklis, kuriame nurodytas jo atstumas nuo žymeklio ir jo vidaus skersmuo. GV vamzdžių skersmuo t.b. ≥100mm. 4.10. Pir­mi­nės gais­ro ge­si­ni­mo prie­mo­nės Jo­mis ge­si­na­mi gais­rai vos tik jiems ki­lus, kai gais­ro ži­di­nys dar ne­iš­pli­tęs. Šios prie­mo­nės yra kil­no­ja­mo­sios ir sta­cio­na­ri­nės. Kil­no­ja­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis ki­lu­sį gais­rą lik­vi­duo­ja dir­ban­tie­ji. Tai ge­sin­tu­vai, vi­di­niai gais­ri­niai van­dens čiau­pai su gais­ri­nė­mis ran­ko­vė­mis ir švirkš­tais, sta­ti­nės su van­de­niu, dė­žės su smė­liu, ne­de­gūs au­di­niai. Įren­gia­mi sten­dai su ge­si­ni­mo įran­kiais: ki­bi­rais, kab­liais, kas­tu­vais, kir­viais, kirs­tu­vais ir kt. Kie­toms me­džia­goms ir de­gie­siems skys­čiams, ypač naf­tos pro­duk­tams ge­sin­ti nau­do­ja­mi che­mi­niai pu­tų ge­sin­tu­vai (O - 5). Ge­sin­tu­vas vei­kia 1min. ir su­da­ro apie 90 l pu­tų. Du­jų ge­sin­tu­vais ge­si­na­mi au­to­mo­bi­liai, elek­tros įren­gi­mai ir apa­ra­tū­ra, bib­lio­te­kos, mu­zie­jai, pa­veiks­lų ga­le­ri­jos. Dau­giau­sia nau­do­ja­mi an­glies diok­si­do du­jų ge­sin­tu­vai- ran­ki­niai (OÓ- 2) ir ve­žio­ja­mi (AG- 80). Mil­te­li­niais ge­sin­tu­vais (C) ge­si­na­mi gais­rai, ku­rių ne­ga­li­ma ge­sin­ti pu­tų ir du­jų ge­sin­tu­vais, t.y. de­gan­čio ka­lio, nat­rio ir ki­tų šar­mi­nių me­ta­lų. Sta­cio­na­rių gais­ro prie­mo­nių iren­gi­niai skirs­to­mi į au­to­ma­ti­nio ge­si­ni­mo ir dis­tan­ci­nio vei­ki­mo. Pla­čiau­siai nau­do­ja­mi au­to­ma­ti­nio vei­ki­mo sprin­kle­ri­niai įren­gi­niai. Jie yra tri­jų rū­šių: van­de­ni­niai, ori­niai ir miš­rūs. Van­de­ni­nę sprin­kle­ri­nę sis­te­mą su­da­ro vamz­džių tin­klas, įreng­tas pa­lu­bė­je su įsuk­to­mis į vamz­džius sprin­kle­rių gal­vu­tė­mis kas 3m taip, kad kiek­vie­na jų lais­ty­tų 9-12m2 plo­tą. Ne­šil­do­mo­se pa­tal­po­se nau­do­ja­ma yra ori­nė ir miš­rio­ji sis­te­ma. Sprin­kle­rių įren­gi­nių at­si­da­ro tik tos gal­vu­tės, ku­rios ga­si­ro me­tu yra aukš­tos temp. zo­no­je. Be to, sprin­kle­ri­nės gal­vu­tės pa­si­žy­mi iner­tiš­ku­mu, nes jos at­si­da­ro po 2-3min., kai pa­tal­po­je pa­ky­la tem­pe­ra­tū­ra. Ge­si­ni­mo efek­ty­vu­mas pa­di­dės, kai van­duo te­kės iš kar­to vi­su pa­tal­pos plo­tu. Ta­da daž­niau­siai nau­do­ja­mi gru­pi­nio vei­ki­mo dren­če­ri­niai įren­gi­niai. Dren­če­ri­nės sis­te­mos nau­do­ja­mos ten, kur rei­kia su­da­ry­ti van­dens užuo­lai­das gais­ra­vie­tei izo­liuo­ti, ap­sau­go­ti an­gas ar­ba at­skir­ti pa­tal­pas lo­ka­li­zuo­jant ug­nies ži­di­nį. Sprin­kle­ri­niai ir dren­če­ri­niai tin­klai pe­ri­odiš­kai iš­ban­do­mi hid­rau­li­niu bū­du: sau­so­se pa­tal­po­se- vie­ną kar­tą per tre­jus me­tus, ag­re­sy­vios ap­lin­kos pa­tal­po­se- kas me­tai. Kar­tą per 5 me­tus vi­sa sis­te­ma pra­plau­na­ma ir iš­va­lo­mos rū­dys bei nuo­sė­dos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!