Vilnius, 2002 m.
Garbė žuvusiems už Tėvynę ir garbė Tėvynei, kad yra kam už ją žūti.
Rašydamas šitą darbą susidūriau su netikėta problema-literatūra. Dažnas sako, kad tos literatūros yra pakankamai apie nepriklausomybės kovas, bet nedaugelis susimasto kokios ji kokybės. Dažniausiai apie visas kovas rašė civiliai istorikai besidomintys karo istorija, o koks nors atsargos pulkininkas juos konsultuoja ir nubraižo schemas. Tokio būdu yra bendriausiais bruožais aprašoma kas įvyko ir kam pasisekė o kam ne. Dažniausiai trumpai bendrais bruožais aprašoma, kas atsitiko, ir kokie asmeniniai dalyvių ar veikiančių asmenų išgyvenimai ir be abejo skaičiai bendram įspūdžiui sudaryti. Dažniausiai pateikti skaičiai visiškai suklaidina ir negalima suvokti kas iš tikrųjų vyko. Duomenys apie įvykių seką labai išbarstyti, nesuderinti tarpusavyje ir skirtingose vietose patys sau prieštarauja, arba apverčia viską aukštyn kojom. Bene rimčiausias veikalas nušviečiantis nepriklausomybės kovas yra tritomis “Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės”. Darbas yra puikus, jame atsispindi padalinių užduotys, įsakymai daugmaž nurodoma įvykių chronologija, tačiau minėtas veikalas turi didžiausią trūkumą, jis parašytas remiantis lenkų istorikų darbais. Kurie vietomis gerokai pasistengė sumenkinti lietuvius ir įterpti sveikai logikai prieštaraujančių duomenų. Kadangi perrašinėjo lietuviai, kaip kuriais atvejais jie įterpė gyvų liudininkų duomenis, bet kitus trūkstant duomenų jie pasistengė pateikti sau naudinga ir patriotizmą keliančia linkme. Todėl vėl nueinama į “lankas” ir vėl sudaromas iškreiptas vaizdas apie tai kas iš tikrųjų įvyko. Be to įvykių datos yra labai netikslios ir jomis negalima pasitikėti. Taigi kaip matome šiai dienai nėra karinio istorinio veikalo kuris atspindėtų kariškąją kovų dėl nepriklausomybės pusę. Todėl iškyla klausimas. Kodėl taip įvyko? Priežastys labai paprastos. Duomenis rinkti apie nepriklausomybės kovas tarpukario Lietuvoje suskribta rinkti labai vėlai. Galų gale tai kas buvo surinkta nėra tinkamai susisteminta ir išleista. Mūsų generolai ir pulkininkai, neskaitant pavienių išimčių, savo memuarų neparašė ir ateinančiom kartom nepaliko. Tie kurie rašė memuarus tai dažniausiai rašė savo išgyvenimus ir apie mūšius rašė bendriausiais bruožais. Taip...
Šį darbą sudaro 5146 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!