Kaukės interpretacijos literatūroje

Kaukės motyvas tiek užsienio, tiek Lietuvos rašytojų yra labai mėgiamas. Kaukė tuo pat metu ir uždengia, ir atidengia, kuria ir yra kuriama, naikina ir saugo. Įsižiūrėjus į kaukės simbolio apibrėžtis, galima pastebėti, kad jos pasiduoda tam tikrai gradacijai: nuo negatyvių interpretacijų̨, aiškinančių kaukę kaip tiesos uždangą; neutralių teiginių, kad kiekvienas nešioja kokią nors kaukę, dėl to ji yra vienintelė galima tikrovė, kurią būtina priimti; iki pozityvių tvirtinimų, kad kaukė – tai šarvai, saugantys trapų žmogaus vidų, ir tik su jais jis gali išgyventi. Literatūroje atskleidžiamos skirtingos kaukės interpretacijos: ne tik bandymas paslėpti amoralumą (J.Savickio ir F.Kafkos novelėse), bet ir kūrėjo prigimties saugojimas (V.M.Putino romane ,,Altorių šešėly“) bei savisaugos būdas ribinėje situacijoje.
Po kauke Franco Kafkos, XX a. pradžios žydų kilmės čekų rašytojo ekspresionisto, ir Jurgio Savickio, XX a. pirmosios pusės lietuvių rašytojo ekspresionisto, novelių veikėjai slepia amoralumą ir savanaudiškumą. Abiejų rašytojų, nors jie nelaikė save jokios literatūrinės srovės atstovais, kūrybai būdingos ekspresionizmo ypatybės. Ekspresionistai pamėgo teatrališkumo ir kaukės motyvus. Jie siekė nutraukti miesčioniško amoralumo kaukę, vaizdavo pasaulio nuopuolį, visuomenės degradaciją ir abejingumą. Ekspresionistų kūryboje atsiranda žmogus, kuris patiria vienišumą, neranda tikrojo dialogo su kitais, net artimais žmonėmis. F. Kafkos novelėje „Metamorfozė“ pagrindinio veikėjo Gregoro Zamzos tėvai ir sesuo pradžioje atrodo susirūpinę dėl sūnaus (brolio) savijautos, pasiruošę kviesti gydytoją. Vis dėlto vėliau paaiškėja, kad jiems labiau rūpi tai, kad Gregoras nenuėjo į darbą ir gali būti atleistas. Jeigu taip atsitiktų, Gregoras negalėtų aprūpinti šeimos materialiai ir išmokėti tėvo skolų. Gregorui virtus vabalu, šeima pasibaisėja ir atstumia jį. Gregoras tampa nereikalingas ir svetimas savo tėvams. Paaiškėja, kad po rūpestingumo kauke tėvai dangstė išnaudojiškus tikslus. Šeima naudojasi Gregoru, kuris visų pirma galvojo ne apie save, o apie šeimos gerovę. F. Kafkos novelėje ,,nuplėšia“ visuomenės savanaudiškumo, amoralumo, dvasinės degradacijos kaukę, rodydamas situacijos absurdiškumą ir gyvuliškumą.
Panašias problemas palietė ir Jurgis Savickis. Jo novelių ,,Jono Graužos nuotykiai“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!