Katastrofizmas: Mačernis, Krivickas, Nėris

• Jauniausias literatūros klasikas (1921-1944), naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų.
• Tuo metu poezijoje vyravo neoromantinė lyrinė išpažintis, o V. Mačernį domino egzistencializmo idėjos.
• V. Mačernio kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija.
• Nuorašais plitusios poeto eilės buvo išspausdintos po jo mirties, be to, 1951 m. V. Mačernio kūryba buvo išspausdinta išeivių poezijos antologijoje „Žemė“.
• Klajoklį lyrinį subjektą kankina nežinomybė, nerimas, nusivylimas savimi ir pasauliu.
• V. Mačernio sonetams būdingas intertekstualumas – visuotinės literatūros, kultūros, Biblijos simbolių vaizdavimas.
• Nebaigtame „Metų“ sonetų cikle poetas aptaria egzistencinius aspektus: kančia dėl realybės ir svajonės, tradicijos ir kitimo nesuderinamumo, pažinimo, kuris nesibaigia, ir humanistinių vertybių, kurios ištikus tragedijai suyra.
• Sonetai paremti klasicizmo motyvu (metų laikų vaizdavimu), yra griežtos struktūros (du ketureiliai ir du trieiliai), bet svarbiausia, kad lyrinis subjektas apmąstymais ieško atsakymų į egzistencinius klausimus („Aš klausiau kunigų ir filosofų - / Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai. / Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa: / Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai?“)
• Norint suprasti būtį, pirmiausia ieškoma ne tik atsakymų, nuolatiniais klausimais analizuojama tapatybė („Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu / Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?“), nevengiama klystkelių, maištaujant įgyjama patirties („Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo teisės, / Noriu pats surasti tavo kelią.“)
Bronius Krivickas
• Poezija priskiriama XX a. vidurio katastrofų literatūrai.
• B. Krivicko poezijoje atsiskleidžia filosofo F. Nyčės idėja, jog žmogus yra laisvas rinktis savo kelią, nesvarbu, kokią kainą tenka už tai sumokėti.
• Garsiausias rezistencijos poetas, partizanas, vertėjas, mokėsi Kauno ir Vilniaus universitetuose, jam dėstė V. Mykolaitis – Putinas, B. Sruoga, dirbo mokytoju, sovietų okupantų nužudytas.
• 1988 m. poetas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi – tai vienas aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų.
• Eilėraščių žmogus – karys, kovojantis už tėvynę, žinantis, kad nuolat gyvena grėsmės akivaizdoje.
• Poezijoje gausu rudens motyvų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!