Meilė Tėvynei lietuvių literatūroje (Nėris, Krivickas, Mačernis)

Tėvynė- tai gimtoji žemė, kurioje žmogus gimė, patyrė pirmąsias pergales ir nuosmukius, pirmąją meilę. Galbūt dėl šių dalykų, tėvynė nuo amžių pradžios buvo vienas iš pagrindinių žmogaus stiprybės šaltinių ir dvasinių vedlių. Meilė tėvynei- vienas iš tyriausių ir nuoširdžiausių jausmų, kurį gali pajausti kiekvienas žemėje gyvenantis žmogus. „Žmogus be tėvynės – tai smiltelė, pasmerkta laiko ir erdvės atsitiktinumų savivalei.“ Ši mintis, pasakyta prancūzų teologo Žano Batisto Lakordero, puikiai apibūdina faktą, jog žmogus privalo jausti beribę meilę savo tėvynei, nes be jos, paprastas žmogus daugiau nieko neturi. Ne veltui, meilė tėvynei buvo viena iš pagrindinių temų, kurias savo kūryboje plėtojo iškiliausi Lietuvos inteligentai. Šiandien norėčiau pakalbėti apie 3 rašytojus: Salomėją Nėrį, Bronių Krivicką ir Vytautą Mačernį, kurių kūriniuose aprašoma meilės tėvynei svarba.
Kol gyvą pamatysiu”.
Per lietų, gruodą, šaltį…”
Skaitant eilėraštį “Tėvynei”, tiesioginis, atviras, nuoširdus kalbančiojo “aš” atsivėrimas sudaro įspūdį, jog eilėraštis yra pačios poetės lyrinė išpažintis. Jame Nėris išlieja tai, kas slegia jos širdį palikus gimtinę — meilė, ilgesio jausmas, kančia, nostalgija. Ankstyvuosiuose rinkiniuose yra neoromantinei literatūrai būdingų bruožų. Vėlesnėje poezijoje kalbama apie būties trapumą, dramatiškai pasakojama apie žmogų karo metais; nelieka jaunystės naivumo, svajonių, meilės ar idealų paieškos. Eilėraščių rinkiniu ,,Prie didelio kelio” poetė išreiškė savo paskutinę valią: grįžti į Lietuvą, į žmonių širdis. Todėl rinkinyje vyrauja išėjimo – grįžimo motyvas, sielvartingi nuo gimtinės atplėšto žmogaus išgyvenimai. Meilės lyrika – tai pati gražiausia ir įstabiausia poezijos dalis. Čia viskas tikra, be menkiausių pagražinimų ir melagysčių. Poetės meilės eilėraščiai gimė iš jos dvasinio gyvenimo, iš trapios sielos gilumos. Nėries meilės poezija – tai eilėraščiai ne vien apie mylimą žmogų, o eilėraščiai ir apie Tėvynės meilę, gimto krašto ilgesį:
“Ledų tau pančius išardys
Pavasaris ankstyvas…
Tu – mano deganti širdis!
Tu – mano kraujas gyvas!”
Poetė savo eilėraščiuose dažnai minėjo, kad ji beprotiškai myli gyvenimą ir pasaulį. Gyvenimą, kuris jai suteikė daug kančios ir skausmo, ir pasaulį, kuris daugybę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!