Kas žmogui padeda įveikti sunkumus? (A. Škėma, Just. Marcinkevičius, J. Aputis)

Visų pirma, moderniosios lietuvių literatūros kūrėjas, dramaturgas ir išeivis Antanas Škėma 1954 m. išleistame XX a. vidurio europiečių istorinės patirties dokumente, ir to laikotarpio dvasinės katastrofos apibendrinime, psichologiniame intelektualiniame romane „Balta drobulė“ nihilistiškai vaizduoja žmogaus būtį. Pagrindinis veikėjas liftininkas emigrantas Antanas Garšva- ryški ir savita asmenybė. Jis ne tik keltuvininkas didžiausiame Niujorko viešbutyje, tačiau kartu ir poetas. Dirbdamas jokio džiaugsmo nekeliantį ir sizifišką darbą Antanas Garšva kelia sau daug egzistencinių klausimų. Vienas iš tokių: ar gali tame pačiame žmoguje sugyventi poetas ir vyras, mylintis moterį. Svarbu paminėti, kad paties protagonisto gyvenime svarbų vaidmenį atliko motina, kuri perdavė jam svarbiausias vertybes: grožio jutimą ir romantišką žvilgsnį į gyvenimą. Antanas Garšva nori mylėti ir būti mylimas. Ne veltui Garšvos mylimoji Elena sudaro paralelę motinai: abi – mokytojos, turi aristokratiškumo bruožų. Elena įkūnija tas vertybes, kurių Garšva yra netekęs, ji papildo jo dvasią. Vienas iš svarbiausių jų artumo požymių- tyla: „Du žmonės. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti“. Be to, jai skiriamas žiedas- motinos dovana, senelės palikimas. Toks Garšvos gestas parodo įsipareigojimą, stiprų dvasinį ryšį. Pati Elena ryžtasi skirtis su jai visiškai neartimu, nors ir turtingu vyru bei grįžti į siuvyklą. Būtent meilė Antaną Garšvą įkvėptų kaip poetą, padarytų laimingą, padėtų nugalėti gyvenimo sunkumus. Todėl ir žvelgiant į šiuolaikinius santykius svarbu paminėti, kad abi pusės jaustųsi darniai sutariančios, neužtenka vien kūniškos meilės ir aistros, svarbus yra ir dvasinis ryšys bei artumas, kuris padeda žmogui bręsti ir atsiskleisti kaip asmenybei. Be to, Garšvai nykią kasdienybę padeda ištverti kūryba, kuri skatina ieškoti gyvenimo prasmingumo, panirti į kitokius žmogaus pasąmonės klodus. Protagonistas suvokia, kad sumaterialėjusiai amerikietiškajai visuomenei nereikalingas kuriantis žmogus, nes viskas paremta tik materialiais turtais. Jis paskiria savo gyvenimą vieninteliam tikslui - palikti pėdsaką literatūros istorijoje. Tragiškoje savo būtyje Antanas Garšva pritaria minčiai, jog reikia džiaugtis kiekviena diena ir gyventi čia ir dabar: „Didžiausioji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!