Karboksi rūgštys

• Karboksirūgšties struktūra Karboksirūgštys – organinės rūgštys, turinčios karboksilo grupę -C(=O)OH, paprastai rašomą -COOH (arba -CO2H). Karboksilo rūgštys yra protonų donorai, jų druskos bei anijonai vadinami karboksilatais. Paprasčiausios šioje grupėje yra alkanų rūgštys, R-COOH, kuriose R atstoja vandenilis arba alkilo grupė. Junginiai gali turėti ir kelias ar daugiau karboksilo grupių.
• Vyno rūgštis
• Sviesto rūgštis
Acto rūgštis
• Arba etano rūgštis CH3-COOH. Tankis 1049 kg/m³. Bevandenė acto rūgštis vadinama ledine, vandeninis acto rūgšties tirpalas – actu. Silpna rūgštis gerai tirpsta vandenyje, etilo alkoholyje, eteryje, benzole. Su šarmais sudaro druskas, su alkoholiais – eterius. Atsikėlus iš dviejų molekulių vandenį, gaunamas acto rugšties anhidridas, pakeitus acto rūgšties hidroksilą chloru – acetilo chloridas, amino grupe – acetaminas. Acto rūgšties garai erzina kvėpavimo takus, didesnės kaip 30% koncentracijos vandeniniai tirpalai nudegina odą ir gleivines. Pramonėje acto rūgštį gauname oksiduojant iš acetileno gautą acetaldehidą. Šiek tiek acto rūgšties gaunama sausai distiliuojant medieną. Bakterijų ir grybelių veikiamose organinėse medžiagose susidaro acto rūgštis, todėl jos yra rūgusiame piene, perrūgusiame vyne, iš kurio gaminamas vyno actas. Iš acto rūgšties daromas vaistas acetilcholinas, aminoalkoholio ir acto rūgšties eteris, nervų sistemos mediatorius. Acto rūgštis vartojama dažų sintezėje, acetono, acetilceliuliozės gamyboje, maisto medžiagoms rūgštinti ir pramonėje.
Benzoinė rūgštis
• C6H5-COOH aromatinė rūgštis. Bespalviai blizgantys kristalai. Lydymosi temperatūra 122°C, virimo 249°C. Gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose, blogai vandenyje, lengvai sublimuoja. Su šarmais sudaro druskas (benzonatus), su alkoholiais – eterius. Gaunama, oksiduojant foluotą, arba iš aromatinių magnio halogenidų ir anglies oksido. Benzoinės rūgšties natrio druska vartojama maisto produktams konservuoti, kai kurios kitos druskos – reumatui gydyti, benzoinė rūgštis ir jos dariniai
Palmitino rūgštis
• CH3-(CH2)14-COOH monokarbonatinė sočioji organinė rūgštis, viena riebiųjų rūgščių. Bespalviai kristalai. Lydymosi temperatūra 63,1°C, virimo 351,5°C. Netirpsta vandenyje, tirpsta alkoholiuose ir eteryje. Sudaro druskas ir eterius – palmitatus. Palmitino rūgšties gliceridų yra riebaluose. Gaunama, muilinant riebalus. Vartojama ploviklių, kosmetikos priemonių gamyboje. 3
• Palmito rugšties yra Avokadų aliejuje
Pieno rūgštis
Oksipropioninė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!