Kančios tema literatūroje (kalbėjimas)

Kančios tema literatūroje

Prancūzų poetas Viktoras Hugo yra sakęs , kad ,,žmogaus teisė į ašaras neįsisenėja.’’ Su šia jo mintimi galime sutikti, kančia vieną seniausių patirčių, lydėjusi žmoniją nuo jos istorijos pradžios. Ne vienas graikų mitas pasakoja apie kančios akivaizdoje atsidūrusius žmones ir dievus. Pavyzdžiui Prometėjas prirakintas prie olos ir priverstas kęsti erelio kapojamų kepenų skausmą, arba Sizifas, pasmerktas amžiams ridenti sunkų akmenį į kalną. Sugebėjimą nepalūžti kančios akivaizdoje galima vadinti vienu didžiausių žmogui skirtų išbandymų. Be abejo, ši tema atsiskleidžia ir literatūroje. Vincas Mykolaitis - Putinas romane ,,Altorių šešėly’’ atskleidžia dvasinės kančios temą, o Balys Sruoga memuariniame romane „Dievų miškas“ sutinkame dvilypę kančią, ne tik dvasinę, bet ir fizinę.

Intelektualiniame psichologiniame romane ,,Altorių šešėly’’, Vincas Mykolaitis - Putinas vaizduoja žmogų, atsidūrusį dvasinės kančios akivaizdoje. Poetas, prozininkas, dramaturgas Vincas Mykolaitis - Putinas užima ypatingą, išskirtinę vietą lietuviškoje raštijoje, o jo žymiausias kūrinys romanas ,,Altorių šešėly’’ paliudijo lietuvių prozos brandumą, paskatino šio žanro gausėjimą ir plėtrą. Romano protagonistas Liudas Vasaris - žmogus, pasirinkęs dvasininko kelią, bet savo prigimtimi šiam luomui netinkantis. Pagrindinio veikėjo dvasinės kančios priežastimi tampa vidinė dvasininko ir menininko dilema. Vasaris save analizuoja daug metų, nes nori pažinti ir save suvokti kaip asmenybę, suprasti, kas jis iš tikrųjų yra (kunigas ar poetas). Jaunojo klieriko vidinis konfliktas užsimezga dar uždaroje, prieblandoje skendinčioje kunigų seminarijos aplinkoje, kur jam nepavyksta patirti asmeninio ryšio su Dievu, tačiau jis atranda meninę kūrybą ir pradeda formuotis kaip dvilypė asmenybė. Vasaris kūrėjas - maištinga, gilių emocijų, giliai reflektuojanti asmenybė, o Vasaris klierikas - bučiuojantis ranką visiems vyresniems, prisitaikantis, nuolankus. Šis dvilypumas, nuolatinė vidinė kova tampa protagonisto dvasinės kančios priežastimi. Tapus kunigu dvasininko ir menininko konfliktas tik stiprėja. Iš pradžių veikėjas net kurti negali - tai dvasinės krizės ir kančios apraiška: kunigo buitis nesutelkia gilių išgyvenimų poeto prigimčiai. Netikėta pažintis su baroniene Rainakiene - žavinga vakarietiškos kultūros moterimi - ne tik pažadina erotinius impulsus, bet ir praplečia Liudo Vasario kultūrinį akiratį, sužadina ambicijas, pasiryžimą priešintis aplinkai, nebijoti būti savimi. Jis suvokia, kad jo talentas negali būti pajungtas jokioms išankstinėms nuostatoms, jokioms praktinėms reikmėms (pamokyti, skelbti visuomenei naudingas idėjas). Seminarijoje Liudas Vasaris mėgino įtikinti save, kad prigimties suvaržymas ir kančia turi prasmę - tai pasiruošimas apaštalavimo misijai, tikėjo, kad taip gyvena visi kunigai, bet stebėdamas Kalnynų kunigų gyvenimą protagonistas pajunta, kad visos jo pasiaukojimo ir savęs tramdymo pastangos absurdiškos. Dabar pradeda griūti jo puoselėtas kunigo pašaukimo idealas. Šią griūtį atspindi ryškią potekstę turinti Kalnynų bažnyčios bokšto griūties scena. Ji simbolizuoja Vasario iliuzijų ir idealų griūtį. Galų gale, po daugelio metų Liudas meta kunigystę, nes supranta, kad iš tikrųjų yra talentingas poetas ir dramaturgas ir kad tik kūryba jam gali suteikti dvasinę pusiausvyrą, panaikinti skaudų vidinį konfliktą, dvasinę kančią. Taigi, Vinco Mykolaičio - Putino romane ,,Altorių šešėly’’, sutinkame žmogų, patiriantį dvasinę kančią ir iš jos išsilaisvinantį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!