Kam gyvenime reikalingas kito buvimas?

D - Parašykite samprotavimo rašinį „Kam gyvenime reikalingas Kito buvimas? Argumentuokite kitu savarankiškai pasirinktu kūriniu. Palyginkite su Gėtės „Faustu“.
Per visą savo gyvenimą mes sutinkame begalę žmonių: su kai kuriais iš jų susidraugaujame, suartėjame, su kitais santykiai nutrūksta, tampame tarsi nepažįstami. Kartais netgi pavargstame nuo nuolatinės kitų apsupties, tačiau, nepaisant visko, bendravimas yra būtinas. Juk visgi žmogus – socialinė būtybė: prieš tūkstančius metų mūsų protėviai buvo priversti gyventi gentimis, kad sugebėtų išlikti pavojų kupiname pasaulyje. Gyvenimas pakito, tačiau žmogaus noras bendrauti, rasti artimą sielą išliko. Pasak britų psichoanalitiko Johno Bowlbys‘o prieraišumo teorijos, santykiai su kitais žmonėmis mums yra absoliučiai būtini – ir dėl išlikimo, ir dėl laimės pojūčio. Tad netgi šiandien, kuomet technologinė pažanga yra pasiekusi savąjį aukso amžių, žmonės vis vien buriasi į grupeles pagal pomėgius ar tiesiog turi keletą artimų draugų. Tad būtent kiti mums padeda patenkinti svarbius psichologinius poreikius bei palaikyti gerą savijautą ir gyvenimo kokybę.
Žmogaus poreikių piramidėje bendravimas, kaip ir savirealizacija, užima aukščiausią ir svarbiausią vietą. Didžiąją dalį savo gyvenimo mes skiriame savojo „aš“ paieškoms, savęs tobulinimui, santykiams su kitais. Žmogus, stokojantis ryšių su visuomene arba savanoriškai atsiribojęs nuo aplinkinių, patiria dvasinę kančią: įninka į depresiją, praranda motyvaciją, pasaulį mato tik „baltą ir juodą“. Kaip tik bendraudami mes sužinome daugiau apie aplinkinį pasaulį, kitus ir save. Socializuodamiesi mes turime galimybę pažinti kito vidinį pasaulį, palyginti jį su savuoju bei tobulėti, pažinti savuosius troškimus, užsibrėžti gyvenimo siekius. Bendruomenė padeda žmogaus asmenybei atsiskleisti ir augti. Ši mintis plėtojama daugumoje literatūros kūrinių, vienas iš jų – Švietimo epochoje kūrusio J. V. Gėtės filosofinė tragedija „Faustas“. Pagrindinį knygos veikėją daktarą Faustą iš pat pradžių sutinkame jau minėtos „dvasinės kančios“ būsenoje: jį regime užsidariusį ankštoje celėje, palinkusį prie knygų, tačiau nerandantį pasitenkinimo, mat savo žiniomis Faustas nesugeba padėti žmonėms ir įminti jam svarbiausio klausimo – kokia yra gyvenimo prasmė. Netrukus užsimezgusi pažintis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!