Kalvotoji Žemaitija

Regionas apima Telšių ir Tauragės apskritis. Jose yra 6 rajonai, Telšiai, Tauragė, Mažeikiai, Plungė ir kiti miestai. Kalvotoji Žemaitija – tai Žemaičių aukštumos dalis nuo Platelių ežero šiaurėje iki Šilalės ir Kryžkalnio pietuose. Šiam regionui dar priskiriama Karšuvos žemuma prie Nemuno ir dalis Kuršo aukštumos prie Lietuvos-Latvijos sienos.
8. Pramonė
9. Biprodukcinis ūkis
1. Geografinė padėtis, administracinis susiskirstymas
Kalvotoji žemaitija randasi Lietuvos šiaurės vakaruose. Iš rytų ribojasi su Nevėžio žemuma, iš šiaurės su Ventos vidurio žemuma, iš pietų su Karšuvos žemuma, o iš vakarų su pajūrio žemuma. I kalvotąją žemaitiją įeina Telšių apskritis, Šiaulių apskritis ir Tauragės apskritis.
2. Paviršius
Kalvotosios žemaitijos aukščiausia viršūnė (Medvėgalis) siekia 234,6 m. Yra ir kitų, žemesnių kalvų, kurios Lietuvos mastu yra vienos iš didžiausių. Tai Girgždutė (228,0m.), Šatrija (228,7m.).
Pagrinde Kalvotąją žemaitiją sudaro žemaičių aukštuma, todėl ji pakilus aukštai virš jūros lygio. Yra keli ežerai, didžiausi iš jų Lūkstas, Platelių. Nors ir ne taip tankiai kaip kaikurios žemumos, bet išvagota upių ir jų baseinų.
3. Vandenys.
Kalvų slėniuose tyvulioja ežerai. Didžiausias iš jų – Platelių ežeras (gylis: 46,6 m. Plotas: 12,0 km2) esantis Žemaitijos nacionaliniame parke. Prie Varnių yra didelis Lūksto ežeras (plotas:10,2 km2), Varnelės upeliu susisiekiantis su Biržulio ežeru. Kiti ežerai mažesni (Plinkšių, Tausalio, Masčio).
Beržono ežeras
Nors upių nedaug, Kalvotosios Žemaitijos regiono paviršiaus vandens metinis nuotėkis yra didžiausias. Tai priklauso nuo molingo, mažai vandens praleidžiančio žemės paviršinio sluoksnio ir nuotakių kalvų šlaitų. Be to, pietvakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose iškrinta daugiausia kritulių. Rudenį ir pavasarį slėniais, žemumomis čia slenka tiršti rūkai, tik kalvų viršūnės kaip salos tada kyšo iš to balto vandenyno.
Upės ir upeliai labai vingiuoti. Į Nemuną įteka Mituva, Jūra, plukdanti savo intakų Šešuvies, Šaltuonos vandenis. Žemaičių aukštumoje prasideda Virvyčia, kuri, susijungusi su Varduva, Šerkšne, nuteka į Latviją. Šiame regione yra ir Minijos, Ventos, Bartuvos aukštupiai.
Pelkės - viena svarbiausių saugomų ir saugotinų ekosistemų. Kalvoto, duburiuoto bei miškingo Žemaitijos nacionalinio parko reljefo dėka čia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!