Lietuvos vidaus ir išorės vandenys

Lietuvos vidaus vandenys (upės, ežerai, tvenkiniai bei Kuršių marios) užima 1903 km2 ir sudaro 2,9% šalies ploto. Be to, dar turime 90,6 km Baltijos jūros pakrantės ir teritorinius vandenis bei ekonominę zoną šioje jūroje, užimančią apie 6,5 tūkst. km2. Lietuva pasižymi gausiais ir geros kokybės požeminio vandens ištekliais.
Daugiausia vandens paviršiumi nuteka iš aukštumų, tarp kurių ypač išsiskiria vakarinis Žemaičių aukštumos šlaitas, vidutiniškai tiekiantis net 14 l vandens per sekundę iš vieno kvadratinio kilometro. Vidurio ir Šiaurės Lietuvos lygumose paviršiumi nuteka vos 4–5 l vandens per sekundę iš vieno kvadratinio kilometro.
Lietuva yra vadinamojoje drėgmės pertekliaus zonoje; per daugiametį laikotarpį vidutiniškai iškrinta 748 mm kritulių, o išgaruoja tik 512 mm. Likusioji dalis – 236 mm (arba 32 proc. kritulių) paviršiumi arba su požeminiais srautais tiesiogiai ar per kaimynines šalis nuteka į jūrą. Iš kiekvieno mūsų teritorijos kvadratinio kilometro per sekundę vidutiniškai nuteka 7,5 litro vandens. Taigi šalies teritorijoje kasmet susidaro 15,4 km3 nuotėkio. Dar 10,8 km3 vandens upėmis atplaukia iš kaimyninių šalių.
Baltijos jūros ekonominė zona ir teritoriniai vandenys, priklausantys Lietuvai, apima tik apie 1,5% viso jūros ploto. Ties Lietuvos krantais Baltija yra sekli, tačiau jos dugne pastebimi gilių senovinių upių proslėnių požymiai. Jūros dugne esama didelių riedulių.
Palei Lietuvos krantus iš pietų teka jūros srovė, atnešanti druskingesnį ir šiltesnį vandenį bei pakrantėje klostanti nešmenis. Jūros vandens druskingumas prie Lietuvos krantų siekia tik 6–8 promiles.
Šaltomis žiemomis užšąla tik jūros priekrantė (Klaipėdoje ledas būna vidutiniškai 12 dienų per metus). Tiesioginę įtaką klimatui jūra daro apie 30 km pločio ruože. Dažnos (ypač rudenį ir žiemą) audros. Jūros potvyniai ir atoslūgiai beveik nepastebimi – jų amplitudė tesiekia 4 cm.
Klaipėdos sąsiauryje, jungiančiame Kuršių marias ir Baltijos jūrą, yra vienintelis Lietuvos jūrų uostas. Puikiose smėlėtose jūros pakrantėse yra Neringos ir Palangos kurortai.
Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje žuvų biomasė sudaro 210–220 tūkst. t, iš jų strimelių – 135 tūkst. t....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!