Lietuvos požeminis vanduo ir užterštumas

Vanduo – vis brangstantis planetos turtas. Todėl kiekviena šalis didžiuojasi savais vandenimis ir juos saugo, nes vanduo – tai gyvenimas. Be jo išmirtų visa, kas gyva, išnyktų augalai, Žemė pakeistų savo spalvą, taptų nederlinga. Tad galime džiaugtis, kad gyvename prie jūros, kad turime ežerų, upių, tvenkinių ir t.t.
Didžiausias Lietuvos turtas – Baltijos jūra. Ja eina kelias į tarptautinius vandenis, ji sieja mus su viso pasaulio jūrų valstybėmis. Baltijos jūros pietrytinėje dalyje yra jos įlanka – Kuršių marios. Kiti šalies vandenys užima 4% Lietuvos ploto. Juos daugiausia papildo ir jų išteklius palaiko krituliai. Lietuvos teritorijoje maždaug ⅔ per metus iškritusių kritulių išgaruoja, o likusioji dalis kaupiasi ir papildo sausumos vandenis.
Visa Lietuvos teritorija yra Baltijos jūros baseine. Šalies hidrografinį tinklą sudaro įvairūs vandentakiai (upės, upeliai ir upokšniai, kanalai ir grioviai), ežerai ir tvenkiniai, kiti vandens telkiniai.
Lietaus ir sniego tirpsmo vandens dalis, neišgaravusi atgal į atmosferą ir nenutekėjusi paviršiumi, įsisunkia į požemį ir sudaro požeminius vandenis. Juos dar papildo ir ežerai, kurių gilūs dubenys kerta vandeningąjį sluoksnį. Dalis vandens į požemį patenka iš pelkių. Be to, drėgmės žemė gauna kartu su oru.
Požeminiai vandenys – didžiulis gamtos turtas. Jie vartojami buityje, pramonėje, žemės ūkyje. Visais metų laikais požeminiai vandenys papildo upes, ežerus.
Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį požeminiai vandenys būna gėli ir mineralizuoti (mineraliniai), pagal slūgsojimo gylį – dirvožemio, gruntiniai ir tarpsluoksniniai (arteziniai), pagal temperatūrą – šilti ir net karšti (terminiai vandenys).
Dirvožemio vandenys yra arčiausiai žemės paviršiaus ir ištisinio sluoksnio nesudaro. Susikaupia dirvožemyje, užpildo jo ertmes ir poras. Šių vandenų lygis ir kiekis būna nevienodas – tai priklauso nuo iškritusių kritulių, garavimo intensyvumo. Pavasarį ir po lietaus dirvožemio vandenų pagausėja, sausuoju metų laiku jie išdžiūsta, žiemą sušąla.
Gruntiniai vandenys – tai požeminiai vandenys, susikaupę žemiau dirvožemio vandenų, virš pirmojo vandeniui nelaidaus uolienų sluoksnio. Arčiausiai (0-3 m gylyje) jie yra Vidurio Lietuvos žemumoje, Nemuno žemupio teritorijoje, taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!