Vištyčio regioninis parkas

Vištyčio regioninis parkas Sūduvos pakraštyje prie sienos su Lenkija ir Rusija (Kaliningrado sritimi) yra Vištyčio regioninis parkas. Parkas įsteigtas gamtiniu, kultūriniu ir reakreaciniu požiūriu vertingiems pietvakarių Lietuvos kraštovaizdžio kompleksams saugoti ir tvarkyti. Sūduva - derlingų lygumų kraštas. Miškų čia visai nedaug, bet regioniniame parke miškai užima daugiau pusę parko ploto. Kalvų ir kalvelių taip pat netrūksta. Drausgirio ir Grybingirio gamtiniai rezervatai saugo ąžuolų medynus, ūkinės veiklos nesužalotus mišriuosius miškus, su didele augalų ir gyvūnų rūšių įvairove. Gamtos turtais išsiskiria turtingas Kylininkų kraštovaizdžio draustinis. Neliestos gamtos plotai išsaugojo gausias retųjų augalų populiacijas, juodųjų gandrų, erelių rėksnių gervių ir kitų saugomų paukščių buveines. Gamtos mėgėjus sudomins ir kiti parko draustiniai. Patrauklios Vištyčio ežero platybės, rekreacinės zonos ežero pakrantėse. Senąją urbanistinę struktūrą, erdvinę kompoziciją išlaikė 500 metų gyvuojantis Vištyčio miestelis. Vištyčio regioniniame parke yra aukščiausia Lietuvoje Suvalkų aukštumos dalis. Reljefo raiškumu ir vaizdingumu išsiskiria kalvotas ir gūbruotas Kylininkų kalvynas, kurio pietuose susitelkusios aukščiausios kalvos: Dunojaus (285m), Janauka (282.9m), Pavištyčio (282.4m), Statkūnų (285.5m). Labai vertingi brandūs plačialapiai miškai, ypač ąžuolynai su skroblais ir liepomis. Miškuose yra 300 metų  ąžuolų, 200 metų amžiaus pušų ir eglių. Iš  visų  pusių supamas kalvų tyvuliuoja didingas Vištyčio ežeras apipintas daugeliu gražių jo atsiradimo legendų. Jo pakrantėje  Šilelio miško takelis veda prie Šventojo šaltinėlio, turinčio gydomųjų galių. Netoli Vištyčio miestelio stovi parko puošmena - Kanapkio vėjo malūnas. Parko pakraštyje dunkso trečias pagal dydį Lietuvoje po Puntuko ir Barstyčių Didysis Vištyčio akmuo, kuris gilioje senovėje buvo pagonių naudojamas kaip apeigų aukuras. Vištyčio centre stovi 1930m. pastatytas ir dabar gražiai atkurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Vištyčio XIX a. Švč. Trejybės bažnyčia - architektūros paminklas. Hidrografiniu-hidrologiniu požiūriu vertingi ežerai, upių vagos, šaltiniai, pelkės. Didžiausią hidrografinę vertę sudaro tarp gūbriniame duburyje, iš visų pusių atitvertame kalvotų ruožų, telkšantis Vištyčio ežeras. Vertingos natūralios mažųjų upelių vagos, yra keletas šaltinių. Parko teritorija pasižymi gausiais, bet nedidelio ploto pelkiniais kompleksais. Biologiniu požiūriu didžiausia Vištyčio regioninio parko vertybė yra brandūs plačialapiai miškai, ypač ąžuolynai su skroblu ir liepa. Bendrijos su skroblais Lietuvoje yra ant arealo ribos ir pasižymi savita augalija ir gyvūnija. Vištyčio regioniniame parke rasta augant 11 Lietuvos raudonosios knygos rūšių. Ypač vertingos Drausgirio ir Vištytgirio miškų biocenozės. Šiuose miškuose išlikę stambūs sengirių tipo medynai. Juose auga 300 metų senumo ąžuolynai, 200 metų senumo pušynai ir eglynai, pasižymintys augalijos įvairove, juose gausu retų augalų ir gyvūnų. Kylininkai ir Drausgirio miškas pasižymi didele žinduolių, roplių ir varliagyvių rūšių įvairove. Šioje teritorijoje sutinkamos beveik visos regioniniame parke gyvenančios rūšys. Taip pat išsiskiria didele bebraviečių koncentracija ir jų kiekiu. Daug į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų raudonpilvių kūmučių gyvenamųjų vietų, prie upelių gyvena ūdros. Ornitologiniu požiūriu ypač vertingi brandūs Drausgirio, Mestgirio, Tadarinės miško ąžuolynai. Regioninio parko teritorijoje aptikti 123 rūšių paukščiai, iš jų 14 rūšių sparnuočiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Savitas Grybingirio miškas išsidėstęs palei sieną su Lenkija. Čia, pasienio zonoje-0,5-1 km pločio juostoje tarp spygliuotos buvusios Sovietų Sąjungos pasienio užtvaros ir oficialios Lietuvos-Lenkijos sienos, auga 50 metų neliesti sunkiai praeinami miškai, krūmų ir žolių brūzgynai. Dėl tokio biotopų originalumo, galima spėti čia esant botaninių zoologinių vertybių. Kaip pelkinės augalijos etalonas šiame regione, gana vertinga ir Paširvinčio pelkė, nepasižyminti floristinėmis retenybėmis, bet turinti savitą augalijos struktūrą. Kultūriniu požiūriu vertingi kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Parko teritorijoje (1995 08 01) priskaičiuotos eksterjerinėje erdvėje esančios 23 kultūrinės kraštovaizdžio vertybės, iš kurių Lietuvos kultūros paminklų sąraše 4 įvardintos respublikinės reikšmės paminklais, 1 objektas įrašytas į išaiškintų paminklų sąrašą, likusieji kultūros paveldo saugotini objektai apskaitos dokumentuose neregistruoti. Pagal rūšis kraštovaizdžio kultūrinės vertybės pasiskirsto taip: 12-istorinės, 4-archeologinės, 1 -urbanistinė, 5 -architektūrinės ir 8-dailės. Istorinėms vertybėms priskirtos 9 neveikiančios kapinės, 2-paminklai ir 1 sakralinė vieta. Visi objektai, išskyrus dvejas kapines-neregistruoti. Kapinės ir paminklai priskirti kultūros vertybių, sakralinė vieta-kultūrinės vertės požymių turinčių objektų apskaitos lygmenims. Archeologines vertybes atstovauja piliakalniai ir senovės gyvenvietės bei Vištyčio akmuo. Visi šie objektai yra respublikinės reikšmės paminklinės kultūros vertybės. Urbanistinėms vertybėms priskirti  Vištyčio miestelio aikštės planas ir centrinės dalies gatvių tinklas. Šiai teritorijai siūloma suteikti kultūrinės vertės požymius turinčio komplekso apskaitos lygmenį. Architektūrines vertybes atstovauja bažnyčios, visuomeninis pastatas, Vištyčio malūnas ir Pavištyčio sodyba. Vištyčio evangelikų - liuteronų bažnyčiai (išaiškintas paminklas) ir Vištyčio bažnyčiai siūlomas kultūrinės vertės požymius turinčių objektų lygmuo. Vištyčio bažnyčios interjere apskaityti 7 dailės objektai, iš kurių vienas yra vietinės reikšmės paminklas, o visi kiti priskirti kultūros vertybių apskaitos lygmeniui. Taigi ežeras... Vienas iš padavimų apie Vištyčio ežero atsiradimą: Apie Vištyčio ežerą senieji žmonės pasakodavo daug įvairių padavimų. Anot jų, jis čia "atėjęs iš žemės". Kada jis atėjęs, apie tai niekas nežinojęs. Tada nebuvęs žinomas nė jo vardas. Tik naktį ore ūžęs čipsėjęs vanduo. Tas čipsėjimas privertęs skubiai pasišalinti naktigonius ir piemenis su gyvuliais iš ganyklų. Rytą žmonės jau radę pievas apsemtas vandeniu. Kartą prie to ežero atėjusios mergaitės skalbti baltinių. Joms besikalbant buvęs girdėti vandens čipsėjimas. Viena mergaitė tada pasakiusi: "Čipsi kaip vištytis". Kai tik mergaitė ištarusi tuos žodžius, apakusi, o ežero vanduo nustojęs čipsėti ir ūžti. Nuo to laiko tas ežeras ir buvęs pavadintas Vištyčio vardu. Seniai, labai seniai toje vietoje, kur dabar tyvuliuoja ežero vanduo, buvo pievos, ganyklos. Piemenys ganė gyvulių bandas. Gyvulius naktį palikdavo pievose ir saugodavo. Vieną naktį piemenys išgirdo keistą balsą: vidury laukų ciepsėjo kažkoks paklydęs viščiukas. Keli piemenys nuėjo pažiūrėti ir pamatė paukščiuką, neramiai bėgiojantį po pievą. Viščiukas prašneko žmogaus balsu : "Bėkite visi iš čia, nes artinasi didelė nelaimė". Grįžę piemenys papasakojo vieni kitiems, ką girdėjo. Vieni piemenys patikėjo viščiuko žodžiais, ėmė savo gyvulius ir varė juos kuo toliau nuo tos vietos. Pavargę apsistojo ant pirmos aukštesnės kalvos. Kiti piemenys nepaklausė viščiuko įspėjimo ir liko miegoti. Staiga iš po žemės pradėjo veržtis vanduo. Veržėsi taip greitai, kad ėmė semti pievas. Piemenys pabudo nuo nepaprastų garsų. Supratę, kas darosi, ėmė varyti gyvulius, bet jau buvo per vėlu: vanduo taip smarkiai kilo, kad bematant užliejo didžiules pievas ir visa kita, kas nespėjo iš jų pasitraukti. Rytą pabėgusieji piemenys pabudo ir pamatė didžiulį ežerą ten, kur buvo didžiulės pievos, namai. Netekę namų, piemenys ėmė kurtis ant ežero kranto. Ežerą ir gyvenvietę jie pavadino juos išgelbėjusio Vištyčio vardu. Pasakojo Zosė Vyzaitė, užrašė Levita Vilkaitytė, gyvenanti Vištyčio km., 11 kl. Mokinė Mažosios  ir Didžiosios Lietuvos sanglaudoje, vos už 207 km nuo lenkų valdomos  lietuvių etninės žemės dalies tyvuliuoja tamsiai mėlyno vandens ežeras Vištytis. Šis "aukščiausiai" Lietuvoje net 172.4 m virš jūros lygio įsitaisęs ežeras ne vien dėl "aukšto" lygio nusipelno mūsų dėmesio. Vištytis  ežeras -  didžiausia Suvalkijos krašto puošmena. Vištytis  - tai ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir, kas  nepaprastai svarbu - pats švariausias. Ne veltui Vistyčio ežeras dažnai vadinamas "Europos Baikalu". ir įdomus geografiniu,  istoriniu ir politiniu atžvilgiu. Savo atsiradimu Vištytis "skolingas" iš čia apie 3500 m. iki Kristaus  pasitraukusiam paskutinio ledynmečio ledynui, kuris suformavo ežero vagą ir jo  daubas. Taigi, Vištyčio ežeras yra senesnis už dabartinę Baltijos jūrą! Dabar  Vištytį maitina 8 didesni upeliai (Juodupė, Užkalnė, Grybingis ir kt.), dar 7  mažesni upeliai bei šaltiniai. Išteka viena, Pisos (kitaip Pivesos) upė,  pasiekianti Gumbinę. Švarutėlio vandens atsargos ežere net 258  mln. m3. Beje, jo vidutinė temperatūra retai pakyla per 8 laipsnius šilumos. Ežere gyvena per 20 rūšių žuvų: kuoja, sykas, ešerys, karšis, vėgėlė,  lynas, ungurys, gausu seliavų, lydekų. Vištyčio vardas veda mus į labai senus laikus. Jį įprasta kildinti iš lietuviško žodžio "višta". Višta buvo susijusi su senųjų lietuvių tikėjimu, kaip  auka baltų bendrystės laikų dievybėms. Beje, prie vakarinio Vištyčio kranto  prigludęs Romintos (baltų šventovių) kraštas. Vištyčio vardas galėtų būti ir  perdirbinys iš prabaltiškos šaknies "vis-" (arba "vist-"), reiškiančios "ištekėti,  išsilieti, ištirpti". Šiaip ar taip Vištytis - senas lietuviškas vardas Pirmą  kartą šio ežero vardas buvo užrašytas, tikriausia, nelabai tiksliai, Kryžiuočių  kelių aprašuose 1384 m. "Dwissit" vardu. Vytauto epistoliarinio kodekso 1420 m.  dokumente ežeras vadinamas "Dwisticz, kitaip Wysiten". Vokiškame 1576 m.  žemėlapyje ežeras vadinamas "Wistitten See". Karaliaučiaus kraštą valdę  vokiečiai ežerą vadino "Wyschtyter" (See), o Rusijos atsikėlėliams jis -  "Vištyneckoje" (ozero). Iš pietų į šiaurę nusitęsusio Vištyčio ežero ilgis - 8.4 km, vidutinis plotis -  apie 2 km, didžiausias plotis 4.3 km. Ežero gylis svyruoja nuo 10 iki 50 m  (pietinėje dalyje). Visgi, Vištytis nėra pats giliausias Lietuvos ežeras - gilesni kiti trys, iš jų Tauragnų ežeras turi net 60.5 m gylio. Vištyčio kranto  linija (perimetras) tęsiasi 26 km. Pagal vandens plotą - 1783 ha - Vištyčio  ežeras irgi ketvirtas Lietuvoje. Didžiausias yra net 4480 ha ploto Drukšių  ežeras, kuriuo tenka dalintis su Baltarusija. O kaip Lietuva  "dalinsis" savo etniniu Vištyčio ežeru su Karaliaučiaus krašto  valdytojais? Pagal 1928 m. "Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartį sienos  dalykams sutvarkyti" sienos su Vokietijos valdomu Karaliaučiaus kraštu linija  kartojo 1908-1912 m. Prūsijos ir Rusijos valstybių sieną. Lietuvos valstybei priklausė tik maža šiaurinė ežero dalis  ties Vištyčio miesteliu, tačiau be teisės žvejoti ežere. Sutarties 37 punktas  teigė, kad "Lietuvos kranto palei Vištyčio ežerą gyventojai turi teisę sienos  ruože tarp sienos stulpų Nr.149 ir Nr.150 savo ūkio reikalams naudotis  vandeniu nuo saulėtekio ligi saulėlydžio, o reikalui esant ir naktį". Per sovietmetį Vištyčio ežero "siena" išliko nepakitusi ir A. Sniečkaus  Lietuva valdė vos 39.8 ha, t.y. 2.2 % ežero ploto. Derėtis dėl Lietuvos  Respublikos sienos su Rusijos Federacijos valdomu Karaliaučiaus kraštu Lietuva  prie derybų stalo atsisėdo Europos Sąjungos valdininkų reikalavimu. Rusijos  atstovai siekė įtvirtinti buvusią  Vokietijos reicho sieną. Lietuvos Respublikos derybininkai pabandė  nors kiek padidinti Lietuvos valstybės dalį Vištyčio ežere. 1997 m. abiejų pusių  pasirašytą, o 2003 m. ir Rusijos ratifikuotą "Lietuvos Respublikos ir Rusijos  Federacijos sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos" dienraštis  "Lietuvos rytas" džiūgaudamas įvertino kaip neabejotiną "jaunos mūsų šalies  diplomatijos laimėjimą". Laikraščio žodžiais, užbaigdama kone šešerius metus  trukusį vilkinimą, ji "pasiekė vieną įspūdingiausių pergalių savo istorijoje". Kiek apčiuopiamai laimėta iš  šios sutarties akivaizdžiai rodo Vištyčio ežero "dalybos". Pagal minėtą sutartį  Lietuvos valstybė dabar turės 543.7 ha (30.4%) lietuviško ežero (žr. ribą B  iliustracijoje). Palyginus su tuo kiek turėta "prie vokiečių" gal ir neblogai. Apie akmenį... Legenda apie Vištyčio akmenį: Velnias, užpykęs ant Vištyčio žmonių už jų didžiulį tikėjimą į Dievą ir pamaldumą, norėjo jiems atkeršyti, sugriaudamas jų miestelio bažnyčią. Vėlai naktį jis su savimi nešėsi nepaprastai didelį akmenį, ketindamas sugriauti bažnyčią. Bet lygiai dvyliktą valandą nakties sugiedojo gaidys, ir akmenį teko numesti, neįvykdžius savo užmačių. Kadangi šiose apylinkėse buvo daug didelių akmenų, velnias paženklino tą akmenį, kad kitą naktį jį surastų ir toliau įvykdytų savo blogus kėslus. Jis akmens viršuje įmynė gilią pėdą (būtent ta vieta šiandien ir žymi). Ji dabar vadinama "Velnio pėda". Bet velniui rytojaus naktį atsirado svarbesnių reikalų, nei kerštas Vištyčio žmonėms, ir jis tą akmenį bei savo piktus užmojus įvykdyti pamiršo. Net ir karščiausią vasaros dieną vanduo "Velnio pėdoje" niekada neišdžiūsta iki paskutinio lašo. Šis, gilioje pėdoje susikaupęs vanduo, vadinamas "Velnio ašaromis". Pasakojo Petrė Vilkaitienė, gimusi 1916 m., gyvenanti Totorkiemio kaime. Užrašė Levita Vilkaitytė, Vištyčio vidurinės mokyklos 11 klasės mokinė · Tipas: riedulys · Sinonimai: Didysis, Puntukėlis, Stebuklingas, Vištyčio · Adresas: Marijampolės aps., Vilkaviškio r., Vištytis, Nebūtkiemo k. · Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paminklas · Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000 · Pradinis apsaugos statusas: respublikinės reikšmės geologijos paminklas · Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964 · Priklausymas kitiems paminklams: archeologijos paminklas, 1972 · Priklausymas saugomai teritorijai: Vištyčio regioninis parkas · Sudėtis: Mikroklininis granitas su biotitu · Unikalumas: Šeštas pagal dydį žinomas riedulys Lietuvoje · Aprašė: A.Linčius, 1989 ilgis plotis aukštis perimetras 7.10 m 4.74 m 4.01 m 16.86 m Aplinkos būklė 1989.09.20. buvo įvertinta kaip patenkinama. Riedulys kiūto pievos dubury, kuris atsirado atkasus riedulio apatinę dalį ir aplinkinį gruntą panaudojus šalimais pratiesto plento Vištytis-Kybartai pylimui (čia šio plento lygis dabartinės aplinkos atžvilgiu gerokai pakylėtas). Betoninė plokštė su archeologijos paminklui skirtu trikampio skydo formos liejiniu ir įrašu jame “Vištyčio akmuo” stovi plento pylimo papėdėje, per 0.9 m nuo stambiojo riedulio. Apsaugos zoną žyminčių riboženklinių kuolų nėra, tačiau Vištyčio akmenį juosia žvyru ir smėliu pabarstytas apie 70 cm pločio takas su jo pakraščiais (iš abiejų pusių) paeiliui vienas prie kito sudėliotais kumščio dydžio ir stambesniais rieduliais (dalis jų netvarkingai išstumdyti - tai, matyt, lankytojų netinkamo elgesio pasekmė). Prie pat Vištyčio akmens želia žolė, tarp kurios įsiveisė kiečiai ir aviečių ūgiai. O už 1.2-1.5 m nuo apjuosiančio tako išorinio pakraščio yra prisodinta daug mažų eglaičių, pušelių, auga ir beržiukas, truputį aukštesnis už Vištyčio akmenį, bet skurdokas. Geologinis objekto aprašymas Riedulys netaisyklingos formos, jo išvaizda savotiška, todėl, žvelgiant nuo plento, kai kam šis riedulys primena milžiniško žvėries kūną truputį įlinkusia nugara ir baisia galva. Viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas “pėda” ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai (viršuje išilgai, šiauriniame šone vertikaliai ir kt.), keliose vietose jis nuskaldytas. Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis - 4.01; ilgis - 7.1; plotis - 4.74; didžiausia horizontali apimtis - 16.86 m. Riedulio apatinė dalis buvo atkasta tvarkant greta tiestą plentą. Riedulį sudaranti uoliena - mikroklininis granitas su biotitu, pilkšvai rausvas (margas), leukokratinis, pegmatoidinis, stambiagrūdis. Nuo plento toliausiai esančiame gale ir viršuje, kur yra minėtasis įdubimas “pėda”, riedulys turi iki 80 cm pločio tamsiai pilkus įtarpus iš stambiagrūdžio biotitinio amfibolito. Tiriant mikroklininio granito su biotitu šlifą, nustatyti šie mineralai: mikroklinas (80?), kvarcas (10-15?), plagioklazas (5-10?), biotitas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino - >10 mm, kvarco -

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!