Sūduvos pakraštyje prie sienos su Lenkija ir Rusija (Kaliningrado sritimi) yra Vištyčio regioninis parkas. Parkas įsteigtas gamtiniu, kultūriniu ir reakreaciniu požiūriu vertingiems pietvakarių Lietuvos kraštovaizdžio kompleksams saugoti ir tvarkyti. Sūduva - derlingų lygumų kraštas. Miškų čia visai nedaug, bet regioniniame parke miškai užima daugiau pusę parko ploto. Kalvų ir kalvelių taip pat netrūksta. Drausgirio ir Grybingirio gamtiniai rezervatai saugo ąžuolų medynus, ūkinės veiklos nesužalotus mišriuosius miškus, su didele augalų ir gyvūnų rūšių įvairove. Gamtos turtais išsiskiria turtingas Kylininkų kraštovaizdžio draustinis. Neliestos gamtos plotai išsaugojo gausias retųjų augalų populiacijas, juodųjų gandrų, erelių rėksnių gervių ir kitų saugomų paukščių buveines. Gamtos mėgėjus sudomins ir kiti parko draustiniai. Patrauklios Vištyčio ežero platybės, rekreacinės zonos ežero pakrantėse. Senąją urbanistinę struktūrą, erdvinę kompoziciją išlaikė 500 metų gyvuojantis Vištyčio miestelis.
Vištyčio regioniniame parke yra aukščiausia Lietuvoje Suvalkų aukštumos dalis. Reljefo raiškumu ir vaizdingumu išsiskiria kalvotas ir gūbruotas Kylininkų kalvynas, kurio pietuose susitelkusios aukščiausios kalvos: Dunojaus (285m), Janauka (282.9m), Pavištyčio (282.4m), Statkūnų (285.5m). Labai vertingi brandūs plačialapiai miškai, ypač ąžuolynai su skroblais ir liepomis. Miškuose yra 300 metų ąžuolų, 200 metų amžiaus pušų ir eglių. Iš visų pusių supamas kalvų tyvuliuoja didingas Vištyčio ežeras apipintas daugeliu gražių jo atsiradimo legendų. Jo pakrantėje Šilelio miško takelis veda prie Šventojo šaltinėlio, turinčio gydomųjų galių. Netoli Vištyčio miestelio stovi parko puošmena - Kanapkio vėjo malūnas. Parko pakraštyje dunkso trečias pagal dydį Lietuvoje po Puntuko ir Barstyčių Didysis Vištyčio akmuo, kuris gilioje senovėje buvo pagonių naudojamas kaip apeigų aukuras. Vištyčio centre stovi 1930m. pastatytas ir dabar gražiai atkurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Vištyčio XIX a. Švč. Trejybės bažnyčia - architektūros paminklas.
Hidrografiniu-hidrologiniu požiūriu vertingi ežerai, upių vagos, šaltiniai, pelkės. Didžiausią hidrografinę vertę sudaro tarp gūbriniame duburyje, iš visų pusių atitvertame kalvotų ruožų, telkšantis Vištyčio ežeras. Vertingos natūralios mažųjų upelių vagos, yra keletas šaltinių. Parko teritorija pasižymi gausiais, bet nedidelio ploto pelkiniais kompleksais.
Biologiniu požiūriu didžiausia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!