Senosios Švėkšnos istorija

Švėkšna – tai mažas miestelis Vakarų Lietuvoje, Šilutės rajone, garsėjantis aukščiausia rajone (75 m) dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais, skulptūromis.
Piliakalniai ir senkapiai liudija, jog Švėkšnos apylinkėse žmonės gyveno jau mūsų eros pradžioje. IX – XIII a. Lamatos žemėje galėjo būti apie 36-38 gyvenvietės, kuriose daugumą sudarė kuršiai. Spėjama, kad šios žemės svarbiausia pilis Raguva stovėjo dabartiniuose Skomantuose. Po to, kai 1252 m. kalavijuočiai pastatė Klaipėdos pilį, jie ėmė valdyti ir Lamatos žemę. Kuršiai jiems priešinosi. Vykstant susirėmimams, Lamatos žemes kuršiai palaipsniui apleido, gyvenvietės sunyko. 1384 ir 1387 m. kryžiuočių kelių aprašymuose paminėtas Švėkšnos upės vardas.
Kryžiuočių antpuolių metu Vakarų Žemaitija ištuštėjo; tik po Žalgirio mūšio ir Melno taikos(1422) ši teritorija atgijo. Kaimas, kaip ir pro jį tekantis upelis, tada vadinosi Švėkšna ir tik vėliau upelį imta vadinti Švėkšnale.
Švėkšnos gyvenvietė aprašyta 1509 m. gegužės 21 d. bažnyčios įkūrimo akte, kurį Pašakarnių dvare pasirašė Žemaičių seniūnas Mikalojus Jonavičius Kęsgaila. Šiame akte nurodoma, kad Švėkšna – miestelis, kuriame yra 12 karčemų, dvaras, administracinis ir prekybos centras, susisiekimo punktas. Vėliau Švėkšnos savininkais buvo Zavišos, Kiršenšteinai, Denhofai, Grotuzai, Oginskiai, Pliateriai.
1624 – 1644 metais, Švėkšną valdęs Pajūrio tijūnas J. K.Kiršenšteinas įsteigė stiklo gamyklą, kuri lenkiškai vadinosi „Huta szklana”. Tuo pačiu laiku Švėkšnoje pradėjo veikti ir popieriaus gamykla, kuri garsėjo geros kokybės produkcija. Šį popierių naudojo Žemaičių pilies ir žemės teismai bei kitos Žemaitijos įstaigos aktams bei jų nuorašams rašyti. Popieriaus fabriko darbininkai buvo beveik vien tik Švėkšnos dvaro baudžiauninkai. Švėkšnoje tais laikais veikė ir parako dirbtuvė. Švėkšnos stiklo ir popieriaus fabriko dirbtuvės laikomos pirmosiomis manufaktūrinėmis įmonėmis Žemaitijoje.
1766 m. gegužės 22 d. Švėkšnos dvarą kartu su visais ūkiais ir vaitystėmis Žemaitijoje, Pajūrio apskrityje Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis pardavė iš Livonijos kilusiam grafui Vilhelmui Jonui Pliateriui. Ši giminė Švėkšnoje šeimininkavo apie du šimtus metų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!