Kiekviena visuomenė siekia būti darni ir suderinta. Bet kurios visuomenės nariai trokšta gyventi tokioje aplinkoje, kurioje jaustųsi saugūs, visi nariai laikytųsi galiojančių taisyklių, tvarkos, galėtų pasitikėti vieni kitais. Tačiau visuomenė, kaip bebūtų gaila, neįsivaizduojama be narių, nepaklūstančių visuotinai priimtoms normoms, kuriančių savas taisykles. Trumpai tariant visuomenėje neišvengiamai susiformuoja nusikaltimus darančių asmenų grupė. Kaip teigė E. Durkhaim, nusikaltimai nėra patologija (kol neperžengia ribų). Anot jo, nusikaltimai yra natūralus reiškinys, egzistuojantis kiekvienoje visuomenėje. Visiškai išvengti nusikalstamo elgesio neįmanoma ir tai nėra blogai, priešingai- negatyvaus elgesio vertinimas ir svarstymas apie tinkamą elgesį padeda sutelkti ir aktyvuoti kolektyvinius jausmus. O tai turi svarbiausią reikšmę vienijant visuomenę.
Net ir visiškai sutinkant su Durkhaim idėjomis negalima nereaguoti į pažeidinėti įstatymus linkusius asmenis. Jei žmogus atlieka nusikaltimą, tai yra veiką, kuri yra pavojinga, padaryta kaltai ir priešinga teisei, tokį asmenį reikia nubausti. Visuomenė linkusi tokius asmenis bausti kuo žiauriau, tačiau kyla klausimas-ar tai teisinga? Galbūt tas suklydimas (nusikaltino įvykdymas) buvo pirmasis ir vienintelis to žmogaus gyvenime, jis suprato klydęs, pasimokė iš savo klaidų ir ateityje gyvens dorai bei sąžiningai. Negalima klijuoti tokiam žmogui ,,nusikaltėlio“ etiketės, smerkti ir žlugdyti jo pasiryžimo gyventi paklūstant normoms.
Remiantis baudžiamosios teisės humanizmo principu, nusikaltėlius reikia bausti taip, kad bausmė taptų ne kerštas, bet pamoka nusižengusiajam. Bausmė turi būti pakankamai didelė, kad žmogus išpirktų kaltę, tačiau ir pakankamai maža, kad išliktų jam galimybė reabilituotis.
Patekę į kalėjimą, asmenys turi priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Kalėjimas- tarsi mažas pasaulis su savotiška subkultūra, aplinka, atmosfera, principais, taisyklėmis ir bendravimu. Laikui bėgant žmogus apsipranta, tačiau atlikęs bausmę ir grįžęs į plačiąją visuomenę, jis iš naujo turi prisitaikyti gyventi toje aplinkoje, kuri jam kalint žymiai pakito. Kyla klausimas- ar paleisto į laisvę nuteistojo nelaukia didesnė bausmė nei gyvenimas kalėjime- grįžimas į visuomeninį gyvenimą? Dažniausiai tokiems asmenims sunkiai sekasi priprasti prie pakitusio pasaulio, įsilieti į visuomenės gretas ir pasijusti pilnaverčiais nariais....
Šį darbą sudaro 2271 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!