Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai

Pagal „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašą“, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai priskiriami asmenims turintiems sutrikimų grupei.

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai

• Kalbėjimo sutrikimai:
• Fonetiniai sutrikimai
• Sklandaus kalbėjimo sutrikimai (ritmo, tempo)
• Balso sutrikimai
• Kalbos sutrikimai:
• Fonologiniai sutrikimai
• Kalbos neišsivystymas.(nežymus, (vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas.
• Kalbos netekimas.

Fonetiniai kalbėjimo sutrikimai

• vadinami vaikų ir suaugusių, turinčių normaliai funkcionuojantį kalbos aparatą ir pilnavertę klausą, įvairūs garsų tarimo trūkumai, atsiradę dėl netinkamos artikuliacijos. Šie kalbėjimo sutrikimai pasireiškia netaisyklingu garsų tarimu, vienų garsų keitimu kitais ar jų visišku netarimu (dažniausiai netaisyklingai tariami garsai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l). Vaikai gerai girdi ir skiria kalbos garsus, turi pakankamai gerus žodžių garsinės analizės ir sintezės įgūdžius, jų foneminė klausa, žodynas, gramatinė kalbos sandara, rišlioji kalba atitinka amžių. Fonetiniai kalbėjimo sutrikimai gali būti įvairaus laipsnio, pavyzdžiui, vieni vaikai gali visiškai negebėti artikuliuoti kalbos garsų, tuo tarpu kiti – netarti vieno ar kito garso, garsų grupės. Tai vienas dažniausių kalbėjimo sutrikimų, nustatomų ikimokykliniame amžiuje, tačiau ne visada ir su logopedų pagalba ištaisomų iki vaiko atėjimo į pirmąją klasę.

Garsų tarimo trūkumų priežastys gali būti įvairios:

• netinkamai išaugę dantys;
• liežuvio pakitimai: didelis nepaslankus arba per mažas; trumpas poliežuvinis raištis;
• minkštojo arba kietojo gomurio pakitimai: pernelyg aukštas arba žemas plokščias;
• netaisyklingas sąkandis,
• žandikaulių deformacijos;
• negebėjimai greit ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus kalbos aparato judesius,
• netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimas ir pan.

• Fonetinį kalbėjimo sutrikimo atsiradimą sąlygoja ir kalbos padargų paralyžiai, parezės, neišoperuoti adenoidai, polipai, taip pat - somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.
• Skirtingos kilmės fonetiniai sutrikimai gali būti įvairių laipsnių – nuo nežymaus tarimo trūkumo iki negalėjimo garsų artikuliuoti.

Fonologiniai kalbos sutrikimai

• apibūdinami įvairiais garsų tarimo trūkumais ir nesusiformavusiais foneminiais vaizdiniais, kurie būtini rašymo bei skaitymo mokymuisi. Paprasčiau tariant, vaikams charakteringas netaisyklingas panašiai skambančių garsų tarimas ir jų nediferencijavimas kalboje. Šie sutrikimai nustatomi ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams. Blogai skirti kalbos garsus gali ir vaikai, kalbantys pro nosį (rinolalija) ir prastai artikuliuojantys dėl artikuliacinio aparato inervacijos (dizartrija). Būdingas ne tik netaisyklingas garsu tarimas, bet ir neišlavėjusi foneminė klausa. Foneminė klausa – tai gebėjimas iš klausos nustatyti skirtingą garsų skambėjimą. Vaikams, kuriems būdingas fonologinis kalbos sutrikimas, kalbos garsai skamba vienodai, jis negeba kontroliuoti savo tarimo ir atsitiktinai ištaria tai vieną, tai kitą iš painiojamų garsų (k-t, g-d, t-d, s-š, z-ž, c-č , dz-dž ir kt.). Ypač klaidos padažnėja, jei panašių garsų yra gretimuose žodžiuose ar skiemenyse (pvz. katė-tatė, keturi - teturi, dega-deda, sušuko-susuko).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!