Kalbėjimas. Moters paveikslas

Moteris – tai moteriškos lyties žmogus. Moterys nuo vyrų skiriasi lyties organais, kūno išvaizda, galimybe gimdyti vaikus, emocionalumu ir rūpestingumu. Moteris vaizduojama daugelyje filmu ir knygų kaip grožio etalonas, puikus motinos ir žmonos pavyzdys, todėl nenuostabu kad apie moteris kalba ir lietuvių rašytojai tokie kaip Jonas Biliūnas ir Mikolaitis Katiliškis. Taigi kaip šie lietuvių rašytojai atskleidžia moters paveiksą?

Modernistas, artimiausias ekspresionistų meninei pasaulėjautai Jurgis Savickis novelėje „Kova“ atskleidžia lengvabūdiškos moters, kuri rūpinasi savo malonumais, o ne atlieka šeimynines pareigas, paveikslą. Rašytojo kūryboje atsiskleidžia kiek kitoks, nei būdingas Šatrijos Raganai, žiauraus ir negailestingo pasaulio vaizdavimas, todėl ir motinos paveikslas įgauna naujų atspalvių. Savickis, kaip ir būdinga ekspresionistams, vaizduoja neigiamą pasaulio modelį, motiną, kuri vadovaujasi hedonistiška gyvenimo etika ir siekia patenkinti žemiausius poreikius. Šiuo atveju motina pasiduoda dionisiškajam pradui, žemina save, o jos paveikslas kūrinyje atskleidžiamas vaiko akimis. Sodietis berniukas norėtų, kad mamanka „nebūtų tokia graži“ ir labiau juo rūpintųsi. Tačiau jos aplaidumą ir tikrąjį būdą įrodo vaiko išvaizda. Berniukas – „džiūsna“ sunkia miline ir per dideliais batais. Tokia vaiko išvaizda kontrastinga kuriamam motinos paveikslui. Ji dailiai apsirengusi, gelsvų plaukų, o „veidas pudros nubertas“*. Mamanka metaforiškai vadinama neramiąja „miestelio siela“ ir patrauklia išvaizda vilioja vyrus ar pati „išlėpsta pamačiusi kokį „kavalierių“. Baisiausia jos yda – alkoholizmas, o už girtuokliaujančią moterį nėra nieko baisiau. Vaikas tokį motinos elgesį vertina sakydamas, kad ji „durna“, tačiau neišsižada jos, vadina „geriausia pasaulyje močiute“. Deja, net ir suradęs motiną traktieriuje „Laisvė“, vaikas nepajėgus pažadinti jos motiniškų instinktų. Vaikas parbloškiamas vežimo rato, o motiną išsiveda vyrai. Ne veltui Balys Sruoga mini, jog Savickis „žodžiais sako viena, o pro eilutes trykšta visai kas kita“, todėl ir ekspresyvus raudono velnio, uodega, uodega šluojančio gatves, vaizdas byloja apie blogio triumfą. Tad Jurgis Savickis įamžina gaivališkos prigimties moterį, kuri žlugdo savo ir vaiko gyvenimus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!