Kalbėjimas. Kritiškas požiūris į žmogaus ir visuomenės ydas. Džordžas Orvelas „Gyvulių ūkis“

Kritiškas požiūris į žmogaus ir visuomenės ydas. Džordžas Orvelas „Gyvulių ūkis“

Yda – bloga ypatybė, trūkumas, silpnybė. Nusidedant vieną kart, stiprėja polinkis nusidėti ir dar kart, tuos pačius veiksmus kartojant, nuodėmė tampa yda. Dėl to atsiranda blogi polinkiai, kurie aptemdo sąžinę ir trukdo tinkamai vertinti, kas yra konkrečiai gera ir kas bloga. Kaip nerasime medžio be šakos, taip žmogaus be ydos. Kiekvienas jų turime, vieni daugiau, kiti mažiau. Kai kurių iš mūsų ydos trukdo bendravimui, gerų santykių pamatui, pasitikėjimo ugdymui. Dėl to sulaukiame kritikos, ir patys sudarome blogą nuomonę apie save.

Visuomenėje didžiausios ydos – nelygybė, diskriminacija, išaukštinimas, nuvertinimas, ag resija. Visa tai puikiai matome kiekvienas savo kasdienybėje, tai buvo aktuali problema nuo pat seniausių laikų. Net knygose autoriai išreikšdavo ir mums, skaitytojams, stengdavosi parodyti kiek pasaulyje yra neteisybės ir kokia tai yra aktuali problema. Tai puikiai bandė išsakyti ir britų rašytojas Džordžas Orvelas. Jis kėlė aktualias problemas, kritikavo kai kurių šalių valdymo formas ar vadovus, totalitarizmą bei stalinizmą, ir XX amžiaus viduryje parašė romaną „Gyvulių ūkis“, kuriame išsako net ir šiems laikams aktualias temas. Knygoje galima įžvelgti kritiką, egoizmą, pašaipą ir žmonių ydas, kurios aktualios ir XXI amžiuje. Džordžo Orvelo romane „Gyvulių ūkis“ pirmiausiai kalbama apie revoliucines idėjas, kurios skatina veikėjus maištauti. Ūkyje gyvenantys gyvuliai yra nuolatos žeminami, nemaitinami tiek, kiek yra nusipelnę, turi sunkiai iki paskutinio prakaito lašo dirbti. Dėl tokios išsivysčiusios nepagarbos veikėjai pradeda vykdyti revoliuciją Sendvario fermoje. Paskutinis gyvulių kantrybės lašas išsenka tada, kai jie yra nemaitinami visą savaitgalį. Visų pirma, jie išveja iš namų Džonsą, kuris yra ūkio šeimininkas bei jo pagalbininkus ir pradeda naują gyvenimą. Vėliau romane atskleidžiama, kad viena svarbiausių idėjų, kurią norėjo puoselėti gyvuliai, yra lygybė. Deja, laikui bėgant ši tvarka žlunga ir atsiranda tarp gyvulių ūkio lyderių. Jie tikėjosi, jog išvarius žmones iš Sendvario fermos bus lygybė ir fermoje prasidės geresnis gyvenimas, kurio jie taip troško. Akivaizdu, kad taip ir turėjo nutikti, lyderiai iškilo. Gyvuliai iš Sendvario fermos buvo labai patiklūs, net nepastebėjo, kad lyderės kiaulės, jau nuo pat pradžių nedirbo ir išnaudojo kitus. Tolimesni kūrinio veiksmai atskleidžia, kad veikėjai, gyvuliai, pradeda vienas kitą žudyti, už ūkio išdavystes, ir blogus darbus, tokius kaip kviečių varpų nuslėpimą derliaus nuėmimo metu, iškaršusio avino nužudymą. Už tai kiaulių lyderis Napoleonas išdavikus žudė, tai buvo žiauru, nes jis žudė savus. Tai tik dar vienas įrodymas, kad knyga yra aktuali šių laikų žmogui ir atskleidžia vieną aktualią visuomenės ydą. Čia išryškėja rasinė, ekonominė ir lyčių nelygybė. Dabartiniame pasaulyje tai yra plataus masto problema. Romane gyvuliai kenčia dėl to, kad negimė kiaulėmis ir yra priversti būti dar kartą pažeminti, gaunantys mažiau maisto. Taigi, Džordžo Orvelo romane atskleidžiama, kad visuomenės opiausia yda - kurstoma nelygybė ir individų skirstymas pagal tam tikrus normatyvus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!