Potemės

Kalba „Vyro ir moters santykiai lietuvių literatūroje"

10   (1 atsiliepimai)
Kalba „Vyro ir moters santykiai lietuvių literatūroje" 1 puslapis
Kalba „Vyro ir moters santykiai lietuvių literatūroje" 2 puslapis
Kalba „Vyro ir moters santykiai lietuvių literatūroje" 3 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Vyro ir Moters santykiai lietuvių literatūroje

Nuo seno vyro ir moters santykiai buvo plačiai nagrinėjama tema. Kintant gyvenimo aplinkybėms, kisdavo ir santykių suvokimas. Vyro ir moters ryšys dažnai būna įvairialypis, grįstas įvairiomis vertybėmis, požiūriais ir įsitikinimais. Tai atskleidžia daugelis lietuvių literatūros klasikos kūrinių, kuriuose yra pabrėžiama šių santykių svarba. Tad analizuosiu šią temą remdamasi žymiausių lietuvių literatūros rašytojų kūriniais: Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“, kurioje vyro ir moters santykiai vaizduojami kaip begalinio skausmo priežastis, bei Vinco Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“ , atskleidžiančio sudetingą vyro ir moters ryšį kupiną aistros.

Lietuvių literatūra vyro ir moters santykius vaizduoja kaip neišvengiama gyvenime ištinkantį dalyką, taip pat begalinius skausmus juos netekus. Vyras ir moteris- sukurti vienas kitam, jiems lemta būti kartu ir tai padaro žmones pažeidžiamus. Būtent tai apie vyro ir moters santykius sužinome skaitydami Jono Biliūno apysaką „Liūdna pasaka“. J. Biliūnas – itin ryški XXa. Pradžios lietuvių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo figūra. Rašytojas buvo puikus stilistas: graudumo, užuojautos ir gailesčio būsenas išreikšdavo kalbėdamas ramiu tonu. Jo kūryboje svarbiausia, kaip atsitikimas pakeičia žmogų, kokius pėdsakus palieka jo sieloje, kaip tai, kas vyksta žmogaus širdyje, atsispindi jo išorėje. Ypatingai šis Biliūno kūrybos bruožas pasireiškia apsakyme „Liūdna pasaka”, kurioje sena, išprotėjusi moteris, vardu Juozapota, ieško jau seniai žuvusio savo vyro. Šiame kūrinyje meilė poetizuojama kaip žmogų taurinantis, daug dvasinių jėgų teikiantis jausmas. Apysakoje vaizduojami sutuoktiniai, kurie be galo vienas kitą mylėjo, neįsivaizdavo savo gyvenimo be vienas kito ir džiaugėsi, nors ir skurdžia, bet sava buitimi. Veiksmas vyksta Lietuvoje 1863 metų sukilimo laikotarpiu, lietuviai sukyla prieš carinės Rusijos valdžią. Kūrinys prasideda prakalba apie vyrų ir moterų santykius. Nurodo, kad vyrui reikalinga moteris. Nusakoma situacija: pasakotojas atvykęs į sanatoriją pastebi klajojančią moterį, kuri savo užgesusiomis akimis gąsdina poilsiautojus. Iš aplinkinių sužinome moters gyvenimo istorija ir ją pavadina „ liūdna pasaka“. Antroje dalyje pasakojami konkrečios veikėjos – Juozapotos- išgyvenimai. Intrigos pagrindą sudaro veikėjos išorės praeities ir dabarties kontrastas: ,,Tad jau nebebuvo toj graži moteris, kurios akys, kaip žvaigždės, nuvargusį vyrą neseniai dar ramino. Akys aptemo, veidas pajuodavo”. Anksčiau ji buvo graži, laiminga moteris, besirūpinanti savo vyru, svajojanti. Tačiau dabar ji jau nieko nebeturi: nei turto, nei laimės, nei vilties, gal net ir vyro. Nežinomybė ją beveik ,,pribaigė”. Nutylėjimu pabrėžiama Juozapotos baimė ir nežinomybė dėl vyro likimo: ,,Žinios kaip gandas ėjo paskum viena kitą ir be galo buvo liūdnos: tą pakorė, tą išvežė.”. Ji tarytum nujautė, kad vyrui gręsianti nelaimė. Ir Juozapota buvo teisi. Trečioje dalyje jau pasakojamas konkretus įvykis konkrečiu laiku – vakare Damulienės troboj. Ten buvo susirinkusios visos moterys, išleidusios vyrus į kovą su rusais. Staiga į trobą įėjo sužeistas Damulienės sūnus Kaziukas. Jis papasakojo visus baisumus iš kovų su rusais. Tačiau apie Petrą, Juozapotos vyrą, jis nieko negalėjo pasakyti. Taigi Juozapota buvo teisi nujausdama nelaimę, tačiau, sužinojusi blogas naujienas, negalėjo tuo patikėti: ,,Tartum vis dar netikėjo, kad taip galėjo atsitikti.”. Šioje dalyje yra keletas retorinių sušukimų, kuriais pabrėžiama atgyjanti viltis: ,,Dieve, Dieve. Dar gyvas !” . Nutylėjimu pabrėžiama nežinomybė dėl vyrų: ,,E visi trys kaip tik norėja savajan sodžiun apsilankytų. Nebesulaukė.”.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 1026 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
3 psl., (1026 ž.)
Darbo duomenys
  • Lietuvių kalbos potemė
  • 3 psl., (1026 ž.)
  • Word failas 37 KB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią potemę
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt