Kaip literatūroje vaizduojama kūrėjo laikysena destruktyviame pasaulyje?

Destruktyvus pasaulis- tai subirėjęs, sumenkėjęs, ardomas pasaulis. Apie destruktyvų pasaulį daugiausia galima kalbėti ir ji matyti nuo XX a. pirmos pusės, kai prasideda I pasaulinis karas. Nuo tada žmonės išgyveno ir patyrė daugybę siaubingų dalykų apie kurius mes žinome iš literatūros ir kitų šaltinių, kurie mums atskleidžia istoriją ir kuriuose galime matyti veikėjų išgyvenimus, jų laikyseną tuo metu: skausmą, dažnai apimančią neviltį, ilgesį namų ar artimųjų, negalėjimą prisitaikyti prie baisaus pasaulio. Vieni tokių veikėjų yra moderniosios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininko, Antrojo pasaulinio karo metais tekusiam būti fašistinės koncentracijos stovykloje rašytojo Balio Sruogos memuariniame romane ,,Dievų miškas“, kuriame pagrindinis veikėjas pasakotojas vaizduoja žiaurią kasdienybę lageryje, tačiau jis nepalūžta iki pat grįžimo namo arba vieno žymiausių lietuvių prozininkų ir dramaturgų, savo kūryboje išreiškusiam katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką Antano Škėmos romane ,,Balta drobulė“, kuriame pagrindinis veikėjas Garšva negali prisitaikyti prie žiaurios aplinkos ir kenčia dėl absurdo vyraujančio pasaulyje.
Žymiausiame Balio Sruogos kūrinyje – atsiminimų romane ,,Dievų miškas“ Sruoga, remdamasis asmenine patirtimi, atskleidžia tikrąjį XX amžiaus koncentracijos lagerio gyvenimą, kuriame galime matyti jo bandymą išsaugoti žmogiškumą, savigarbą, sveiką protą ir net bandymą priešintis. Sruoga laiškuose rašė: nors aš ir sėdžiu lageryje, mano dvasia tebėra gyva ir laisva. Grįžęs į Lietuvą, šį kūrinį Sruoga parašė per tris mėnesius kol ilsėjosi sanatorijoje, tačiau jis išleistas tik po rašytojo mirties, nes nepraėjo Sovietų cenzūros. Šis romanas ironizuoja vokiečių vykdomą asmens nužmoginimą. Lageryje žmogus tampa ne asmenybe, o numeriu. Kiekvienam atvykusiam kaliniui yra suteikiamas atpažinimo kodas - numeris, kuris tampa jo tapatybės nustatymo ženklas. Pasakotojas, pašiepdamas šią sistemą, slepia didžiulį skausmą, visa tai verčia pamiršti save patį- vardą, pavardę bei tautinės tapatybės pagrindus. Kaliniai turi besąlygiškai paklusti įstatymams, kad liktų gyvi. Kūrinyje vaizduojami šiurpūs vaizdai, vaizduojamos kankinimo priemonės, kurios pasiekia neįtikėtina baisumo lygį, žmonės yra klipatos- jau susitaikę su mirtimi ir jos laukiantys, nes ji išvaduotų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!