Įstatymai - tai Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas reguliuoti svarbiausius žmonių santykius. Pagal teisinę galią skiriama:1) Konstitucija , 2) Konstituciniai įstatymai, 3)įstatymai. Įstatymai yra priimami aukščiausios atstovaujamos valdžios(Seimo) arba tautos referendumu; pasižymi aukščiausia juridine galia. Dėl šios savybės jiems priklauso viršenybė, palyginti su visais kitais norminiais teisės aktais. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami, remiantis įstatymais ir jiems neprieštarauti. Įstatymai reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, susijusius su pagrindinių žmogaus teisių apsauga. Formuluoja pradines, pamatines teisės normas.
- Paprastieji įstatymai – parlamento priimti teisės aktai.
Įstatymai gali būti klasifikuojami ir pagal kitus kriterijus. Pavyzdžiui, deleguotieji įstatymai – juos leidžia ne parlamentas, o vykdomosios institucijos. Turi būti tam tikras teisinis pagrindas, kas gali tokius įstatymus leisti ir kokiu pagrindu. Turi mažesnę galią negu parlamento. Parlamentas turi juos tarsi ratifikuoti, patvirtinti. Arba ypatingieji įstatymai. Tokie įstaymai galioja įvedus karo ar nepaprastąją padėtį.
Įstatymai formuluoja tik pačias bendriausias gyvenimo taisykles, o poįstatyminiai aktai juos sukonkretina, pritaiko konkrečioms gyvenimo situacijoms, bet jokiu būdu negali prieštarauti pamatines normas nustatantiems teisės aktams. Pagrindinis įstatymų reguliavimo objektas yra žmogaus teisės ir laisvės, jų apsauga bei įgyvendinimas – tai irgi lemia jų viršenybę kitų teisės aktų atžvilgiu. Tarpusavyje įstatymai dar yra skirstomi į pagrindinius ir paprastuosius. Šią klasifikaciją lemia įstatymų turima juridinė galia. Prie pagrindinių įstatymų yra priskiriami pamatinius visuomenės ir valstybės gyvenimo principus nustatantys teisės aktai – LR Konstitucija, šios Konstitucijos pataisos, Konstituciniai įstatymai bei tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas.
Įstatymų leidyba – tai ne tik tam tikra elgesio taisyklių juri­dinė išraiškos forma, bet ir racionalus gebėjimas priimti sprendimus. Įstatymų leidyboje mąstymas yra svarbiausias proceso, kurio metu įstatymo leidėjui – tiek juridiniam (teisinin­kui), tiek politiniam – tenka pasirinkti vieną iš daugelio socialinį kompromisą įtvirtinančių sprendimų, elementas.
Europos Taryba, siekdama, kad valstybėse įstatymų leidyba būtų tobulesnė, parengė ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!