Lietuvos Respublikos kultūros įstatymai

Kultūra – tai visa, kas sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu. Taip pat kultūra galima laikyti ir žmogaus išprusimą bei išsiauklėjimą. Kultūros esmė – žmogų daryti kultūringą, jį prusinti, lavinti, skatinti tobulėti. Tačiau, kad ugdytum žmogų, nepakanka tik žinoti, kas yra kultūra. Svarbiausia yra savo šalyje sukurti tokią kultūringą aplinką, kuri padėtų žmogui tobulėti, dvasiškai turtėti, skatintų ryžtingai veikti bei siekti užsibrėžto tikslo, atvertų kūrybines galias.
Šiame darbe aš gilinsiuosi į nedidelę dalį Lietuvos Respublikos kultūros įstatymų. Analizuosiu vienų iš svarbiausių kultūros skleidėjų – tai Lietuvos muziejų įstatymus. Taip pat aptarsiu ir atskirų kultūrinių renginių nuostatus.
Juk bet kurios kultūrinės veiklos organizavimas pradedamas nuo įstatymų sudarymo. Nuostatuose yra pateikiama visa informacija apie kultūrinį objektą arba renginį. Nuostatai – tai tam tikras organizacinis momentas, reglamentuojantis, bet dažnai neturintis juridinės galios. Tvirtinti juos turi vadovaujančios įstaigos arba partnerio, skleidėjo viršesnė organizacija.
Aptardama įstaigų nuostatus, gilinsiuosi į bendruosius teiginius bei uždavinius, į įstaigos teises ir funkcijas, taip pat į įstaigos struktūrą, etatus, lėšas, vadovavimą. O analizuodama renginių nuostatus, didelį dėmesį taip pat kreipsiu į tikslus ir uždavinius, į dalyvius, laiką, vietą, tvarką, repertuarą, vadovavimą, taip pat į vertinimą, apdovanojimus, tvirtinimą, aiškumą bei konkretumą.
Taigi analizuosiu pagrindines renginių bei įstaigų nuostatų dalis.
Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas yra sudarytas iš 6 skirsnių, kuriuose yra 17 straipsnių.
1-ajame skirsnyje yra pateikiamos bendrosios nuostatos, kurios nusakomos pirmuoju ir antruoju straipsniais. Pirmuoju straipsniu pasakomas įstatymo esminis dalykas – tai jo paskirtis. Manau, jog paskirtis yra pakankamai aiškiai bei išsamiai pateikta: „Šis įstatymas nustato kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, pasibaigimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą bei kitus su kultūros veikla susijusius santykius“.
Antrajame straipsnyje pateikiamos ir paaiškinamos pagrindinės įstatymo sąvokos: akreditacija, būrelis, daugiafunkcinis kultūros centras, kultūros centras, mėgėjų menas, mėgėjų meno kolektyvas, pramoginė veikla, repertuaras, scenos menas, specializuotas kultūros centras, sociokultūrinė veikla, studija, švietėjiška (edukacinė) veikla. Mano manymu, sąvokų išaiškinimas yra be galo svarbus dalykas, nes ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!