Kaip J. Savickio novelistikoje reiškiasi ekspresionizmas?

Kaip J. Savickio novelistikoje reiškiasi ekspresionizmas? Ekspresionistiškoje literatūroje dažnai randama prigimties tema. Jurgio Savickio novelistikoje prigimtis yra ypač svarbi, nes ji nulemia veikėjų veiksmus. Novelėje „Kova“ negatyvi prigimtis atsiskleidžia kaip vergavimas savo instinktams: šeimos motina („mamanka“) mėgsta triukšmingas svetimų vyrų draugijas, jos vyras jaučiasi nelaimingas, todėl geria. Kūrinyje paleistuvė motina ir girtuoklis tėvas visiškai apleidžia savo jauną sūnų. Novelėje „Jono graužos nuotykiai“ negatyvi prigimtis atsiskleidžia per pagrindinio veikėjo norą gražiai atrodyti bei linksmintis be jokių įsipareigojimų. Novelėje „Ad astra“ apnuoginamas turtingo ūkininko Dalbos žiaurumas bei skaitytojui atveriama jo vidinė tuštybė, snobiškumas. Tiesa, kai kuriuose kūriniuose veikėjų prigimtis yra juokinga, net apgailėtina. Visos novelės „Fleita“ metu Žiogas nesugeba išeiti iš savo teatro vaidmens, o galiausiai ir miršta dėl prigimties spąstų. Savickio novelistikoje taip pat svarbus sapno motyvas, kuris dažniausiai parodo veikėjo atitrūkimą nuo realybės. Šis motyvas vėlgi matomas novelėje „Fleita“. Susirgęs pagrindinis veikėjas Žiogas negali groti teatre, todėl yra priverstas keliauti pas gimines į kaimą. Kadangi jis buvo nepraktiškas ir atitrūkęs nuo realybės, keliaudamas į kaimą jis nepažįsta gamtos, į viską žiūri kaip į dekoracijas - saulė jam tarsi prožektorius. Sapno motyvas taip pat puikiai atsiskleidžia novelėje „Mėnesiena“. Novelėje vaizduojamas dviejų jaunuolių impulsyvus susižavėjimas vienas kitu, tačiau meilė (sapnas) trunka neilgai. Įsimylėjėliai į nieką nekreipia dėmesio ir apsimesdami pasiturinčiais gyvena absoliučiame sapne - „Jiems atrodė, kad jie plaukia kažkokia išsvajota gondola žavėtinais Venecijos kanalais. Kurios, tiesą pasakius, jie dar nei vienas, nei antras nėra matę“. Ekspresionizmas Savickio novelistikoje pasireiškia per ego kultūros motyvą. Ne vienas J. savickio novelių veikėjas yra vaizduojamas kaip egoistas, pilnas savanaudiškumo. Novelėje „Ad astra“ ūkininkas Dalba brangina savo statusą labiau už viską ir negali priimti bet kokios savo klaidos ar nepasisekimo. Skandindamas šunį jis įdėmiai apsidairo ar niekas jo nemato, o nepavykus planui ir pastebėjus vaikams, Dalba ypatingai susierzina, suprasdamas, jog su šiuo nešvariu darbu jis gadinasi savo statusą - „Jis jiems parodytų, kad ne šuva.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!