XX ir XXI amžių sandūroje įvairių šalių mokslininkai skyrė ir dabar skiria daug dėmesio bendruomenių vystymo problemų tyrimams. Visų pirma tai lėmė sparti globalizacija, apėmusi daugelį žmogaus ir visuomenės gyvenimo sričių. Ji įsiveržė ir į socioedukacinio darbo sritį, kurioje jau gerą dešimtį metų aptariama globalizacijos proceso įtaka visuomenei, žmogui, jo artimajai aplinkai. Be abejo, globalizacija skatina tam tikrus teigiamus pokyčius – atveria informacines, technologines galimybes, gyvenimo patogumus ir kt., todėl dažniausiai ji yra regima kaip naujų galimybių šaltinis. Tačiau kiekviena naujovė, daranti įtaką žmonių gyvenimui, sukelia ir problemų.
Bendruomenė suprantama kaip žmonių grupė, kurią vienija bendri interesai, vertybės, siekiai, erdvė ir kuri savo veiklą grindžia savanoriškumo ir savitarpio pagalbos principais.
Žmogaus saviraiška ir saugumas gali būti užtikrinamas tik visuomenėje – jį supančioje aplinkoje, tarp kitų žmonių. Socializuotis visuomenėje ir padėti žmogui išspręsti jam kylančias problemas bandoma mikromastu (bendruomenės) ir makromastu (valstybės). Labai svarbu kiekvienam žmogui jaustis net tik valstybės piliečiu ar gyventoju, bet ir tam tikros bendruomenės, kurioje jis galėtų patenkinti saugumo, bendravimo bei edukacinius poreikius, nariu.
Ypač svarbų vaidmenį individų socioedukaciniame įgalinime, įveikiant skurdą, vaidina pasauliniu reiškiniu virtęs bendruomeninis judėjimas. Kai žmogaus socioedukacinės problemos yra sprendžiamos jo gyvenamojoje ar kitoje jam artimoje bendruomeninėje aplinkoje. Tačiau tam turi subręsti pačios bendruomenės.
Literatūroje randama daugiau kaip 200 bendruomenės apibrėžimų. Paprastai daugeliui jų būdingas bendrų interesų ir tikslų buvimas. S. Budvydžiui (1994), bendruomenė – tai šeimų ar žmonių grupė, kurią jungia tam tikros bendro naudojimo vertybės, turinti bendras tarnybas, įstaigas, interesus ar geografinį artumą.
Nuodugniau tyrinėjant bendruomenės sampratą, paliečiant jos socioedukacinio vystymo klausimus, bendruomenės išryškėja kaip visuomeninių grupių sistemos, kurioms būdinga jų (ypač mažųjų grupių) narių tarpusavio sąveika, tarpasmeninių santykių bendrumas, grupių organizuotumas bei nustatymas, susikūrimo istorija, interesai, vienijantys grupės narius.
Kiekvieną teritorinę bendruomenę sudaro žmonės ir žmonių grupės, kiekvienoje teritorinėje bendruomenėje galima išskirti subkultūrą, mikrosociumą; kiekviena teritorinė bendruomenė turi savo ugdymo institucijas, religines, auklėjimo, verslo organizacijas ir...
Šį darbą sudaro 2395 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!