K. Donelaitis ir apie „Metus“

• “Metus” Kristjonas Donelaitis kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį.
• Gali būti, kad autorius glaudžiai bendravo su baudžiavos prispaustais lietuviais valstiečiais, todėl jam puikiai pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimo atspalvius: rūpesčius ir linksmybes, darbus ir gėrybes, būdą ir buitį.
• Kūrinys parašytas hegzametru – nerimuotomis šešių pėdų eilutėmis.
Poemoje „Metai“ vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių – baudžiauninkų gyvenimas (ir vaizduojant ne atskirą žmogų, o tam tikrus valsčiaus žmones). Vienas dažniausiai sutinkamų žodžių poemoje yra „mes“. Jei kalbama apie kokį nors vieną veikėją, jis net ir tada nėra vienas, šalia jo visada yra kiti žmonės (būrai). „Metai“ – tai kaimo buities ir gyvenimo vaizdų poema. Gyvenimas gan statiškas, eiga paprasta: pavasario darbai, vasaros darbai ir t.t.
Ypatingų įvykių nedaug: Plaučiūnas važiuoja į Karaliaučiaus turgų, vestuvės, Dočio teismas, Pričkaus vežimas parduoti pono turtą. Visi įvykiai neišeina už valsčiaus ribų. Baudžiauninkų gyvenimas vaizduojamas detaliau, o štai, kur dvaras yra tarsi fonas, baudžiauninkų gyvenimas nėra vaizduojamas. Įdomiausia tai, kad bažnyčia, pamaldos taip pat nevaizduojamos. Užtenka tarsi to, kad yra Dievas. Galima manyti, kad iš dalies Selmas atstovauja Donelaičio, kaip kunigo pažiūras, tačiau tai yra tik epizodiniai dalykai. Dievas sukūrė pasaulį, paskyrė žmonėms jų gyvenimus ir viskas.
Didaktizmas - moralizavimas, pamokomosios tendencijos mene, literatūroje; siekimas mokyti, auklėti.
K. Donelaitis savo kūryba aprašė keturius metų laikus, parodydamas, kokie darbai, problemos atsiranda vis kitame metų laike, kaip pasikeičia žmonių kasdienybė.
Pasakotojo vaidmuo
K. Donelaičio poemai būdingas vadinamasis „visažinis“ pasakotojas, į įvykius žvengiantis iš aukštai, nedviprasmiškai juos vertinantis, pasakojantis trečiuoju asmeniu. Didelį dalį „Metų“ teksto sudaro suasmenintas pasakojimas. Šio anoniminio kalbėtojo negalima tiesiogiai tapatinti su pačiu poetu, nors kartais pamokslaujantis poetas pasakotojas galbūt ir primena Tolminkiemio pastorių.
Kompozicija
4 dalys:
• „Pavasario linksmybės“
• „Vasaros darbai“
• „Rudenio gėrybės“
• „Žiemos rūpesčiai“
Veikėjai:
• Būriai
• Dvarponiai
• Kitataučiai
Skirstomi į:
• Viežlybuosius (teigiamus)
• Nenaudėlius (vertus pasmerkimo)
Autorius nesistengia nuosekliai kurti veikėjų charakterių, jų individualizuoti. Daugiausia dėmesio skiriama veikėjų sugretinimams su gamta.
Viežlybieji
Pričkus
• Pagrindinis personažas, veikiąs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!