K. Donelaičio "Metų" stilistika

K.Donelaičio kūrinio „Metai“ stilių atskleidžia ir parodo kalbinė raiška. Stiliaus anatomine prasme tai būtų: fonetika, leksika, retorika. Šios figūros vaidina bene svarbiausius vaidmenis. Tačiau, jei pažiūrėtumėme plačiau, termino „stilius“ prasmė, apima dar ir tokius dalykus kaip: vaizduojamų reiškinių pasirinkimą, autoriaus vertinimus, jo reakcijas. Sunku tiksliai apibrėžti kokios literatūrinės epochos ar krypties (pvz.: Baroko, Klasicizmo ir t.t. ) stilių atspindi kūrinys. Įvairios stilių detalės, grožiniame tekste susipina.
K.Donelaičio stilius yra liaudiškas- viena prasme, nes jis savo kūrinyje „Metai“ vartoja tarmišką žodyną. Tačiau, kita prasme, atsižvelgiant į šio kūrinio eilėdarą- hegzametrą, šito negalima pasakyti. Šio eiliavimo būdo ir tarmės suderinimas „Metuose“, ir suteikia kūriniui ypatingą savitumą.
„Metų“ kalbinei manierai, būdingas akustinis įspūdis, skambumas. Tai kūriniui suteikia savitas ritmo bei garsinių detalių susiliejimas, muzikalus eilučių pabaigimas: „Ir nei verkdams irgi dejuodams skambino dangų“.
K.Donelaičio leksikoje yra plačiai vartojami maloniniai žodžiai, tačiau nevengiama ir šiurkščių pasakymų, ar net vulgarizmų. Pastarieji yra vartojami, norint poetui išreikšti pasipiktinimą: „kekšauti“, „ėsti“, „bliauti“, „snarglius“, „snukis“, „vemalai“ ir t.t. Mandagi, švelni, pakili rašymo maniera vyrauja, Donelaičiui rašant apie sau brangius dalykus: bėginėti, broliškai, čiauškėti, dėkavoti, kaimynutis ir t.t. Kūrinyje yra taip pat plačiai vartojami archaizmai (mezliava, susikviestumbim), slavizmai (buksvos, česnis, dūmoti, gadynė, griekas, svietas, velyti), germanizmai (amtmonas, būras, šakalys, plyckas). Jie primena šių laikų skaitytojui apie mūsų tautos kultūrinį palikimą. „Metuose“ yra matomi lietuvių tautosakos elementai: lakštingalos balso atkartojimai, tautosakiniai žodžiai (burūkas, dambrelis). Taip pat mitinių būtybių (bilduko, deivių) įvaizdžiai.
„Metuose“, K.Donelaitis vartoja labai daug vaizdingų, gyvumą ir ekspresyvumą išreiškiančių žodžių, jų sinonimų (pjauja, stekena, klykauja, pleškino, pavapėjo ir t.t.). Dar didesnį vaizdingumą, skaitytojui sukelia tropai- žodžiai vartojami perkeltine prasme (alegorijos, hiperbolės, ironijos), pvz.: barzdoti pušynai. Gyvumo kūriniui taip pat suteikia personifikacijos, ypač peizažuose, gamtos aprašymuose: saulelė juokiasi, žaidžia, kūrena, orai glosto, kalnai pameta skrandas, paukščiai dainuoja, lakštingala groja.
Šiame kūrinyje apstu humoro, ironijos pvz., Slunkiaus pasisakymuose, Krizo dukters vestuvėse. Pašaipą kelia valgio gaminimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!