K. Donelaičio "Metų" dalies "Rudenio gėrybės" analizė

„Rudens gėrybių“ fragmente iš pradžių pasakojama apie saulę, nebekylančią taip aukštai kaip ankščiau bei nebe taip skaisčiai šviečiančią („Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas/ Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia./Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia/O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia“). Besileidžiant peizažu žemyn, atsiranda vėjai, pradedantys „mūdraut“, o dar žemiau jau pavaizduojami darbštūs žmonės, išsiilgę šilumos bei vasaros teikiamų džiaugsmų („Ak, kur dingot, giedros jūs gi pavasario dienos, /Kaip mes, pirmąsyk stubos atverdami langus, /Šildantį šiltos saulelės spindulį jautėm? „) . Tuomet seka svarbiausias šios „Metų“ dalies įvykis – Krizo dukters vestuvės (Štai kvieslys puikiai apsirengęs ir raits pasirodė/ Ir visus į vestuves pas Krizą paprašė“). Šioje kūrinio vietoje Donelaitis giria pamaldžius ir vaišingus būrus bei smerkia tuos, kurie girtuokliauja ir nevaržomai linksminasi. Vestuvių metu pasakomi keli monologai, peikiantys ponų išpuikimą ir pasipūtimą bei aukštinantys dievobaimingus ir dorus valstiečius. Po to eina pasakojimas apie Dočį, jo apsileidimą, girtuoklystę ir nevaldomą pyktį. O visas fragmentas užbaigiamas Selmo monologu apie lietuvių nutautėjimą, tikėjimo Dievu nykimą, šykštumą ir nedorovingumą.
Kadangi „Metai“ yra epinis pasakojimas, poemoje į visus įvykius yra žiūrima iš šalies, pats pasakotojas kūrinyje tiesiogiai neveikia, jis tik vertina pasaulį. Taip išryškėja ir jo pačio paveikslas.
Rudens gėrybių fragmente aktualiausios temos yra rudens peizažas, mirties vaizdinys, pasunkėję valstiečių darbai rudens metu, ruošimąsis žiemai, ponų išpuikimas, Lietuvos gyventojų nutautėjimas.
Krizas – mandagus, dosnus, svetingas („Krizas pasveikino tuoj deramai nusilenkdams kiekvieną/ Ir į savo namelį viežlybai suvadinęs,/ atnešė butelį tuoj degtinės visiems pagurkšnoti/ Ir svečius linksmus meilingai ragino siurbti“), vaišingas („Krizas savo svečius meilingas ragino valgyt/ Ir, kaip širdžiai reik, pasisotint ir pasilinksmint“).
Pričkus – stengiasi su visais gyventojais sutarti gerai, daugiausiai jį charakterizuoja per vestuves pasakyta kalba apie ponų puotoje matytus ir patirtus išgyvenimus („Štai tuoj poniški tarnai visi subėgo/ Ir jau vislab, ko ant stalo reikės, sunešioję,/ Virtus ir keptus valgius tuojau sugabeno./...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!