Vestuvių vaizdų tikroviškumas ir išmonė K. Donelaičio "Rudenio gėrybėse"

K. Donelaitis – lietuvių literatūros klasikas, gyvenęs ir kūręs XVIII a., parašęs reikšmingą Europos literatūros istorijoje kūrinį „Metai“, kuris suteikė K. Donelaičiui didžiausiojo poeto vardą lietuvių literatūroje ir iškilo kaip vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių Europos literatūroje. Šiame kūrinyje akcentuojamas sunkus socialinis gyvenimas, lietuvių papročiai bei tradicijos, išryškinamas kaimo lietuvio charakteris, jo atsidavimas darbui, glaudus ryšys su gamta.
Savo darbe, kurio tema „Vestuvių vaizdų tikroviškumas ir išmonė“ pateiksiu „Rudenio gėrybėse“ aprašomas kaimo vestuvių tradicijas bei papročius. Šios temos aktualumą bei svarbumą lietuvių literatūroje ir kritikoje rodo tai, jog apie K. Donelaičio ryšius su tautosaka bei mitologija yra rašęs ne vienas literatūros mokslo atstovas, pvz.: Z. Slaviūnas, L. Gineitis, A. Vyšniauskaitė ir kt. jų darbais aš truputį remsiuosi ir apibūdindama lietuvių papročius. Ši tema svarbi dar tuo, kad ji liečia laikotarpį, iš kurio mažai liko duomenų apie ano meto lietuvių kaimo žmonių tradicijas ir papročius. „Rudenio gėrybių“ dalyje gan ryškūs tautosakiniai motyvai, vaizdiniai elementai, pagrystantys kaimo žmonių buitį ir pasilinksminimus. Kaip matome, skaitydami kūrinį, K. Donelaitis tai vaizduoja ypač realiai ir spalvingai, tarsi tapydamas būrų gyvenimo paveikslą, kurio pagrindiniai elementai ironija ir hiperbolės, kurias sustiprina sarkastiški atspindžiai.
Kaip matome iš kūrinio eilučių, nepaisant sunkių gyvenimo sąlygų paprastas kaimo žmogus (būras) moka švęsti ir džiaugtis. Veiksmingiausioje ir dinamiškiausioje „Metų“ dalyje „Rudenio gėrybėse“ vaizduojamas kaimo „svodbos“ epizodas, kuriame vaizdine medžiaga atskleidžiami lietuvių papročiai. Todėl ir mano darbo tikslas – įvardinti kaimo vestuvių epizode išryškėjusias senąsias tradicijas.
„Metai“ yra vertingas lietuvių etnografijos šaltinis, padedantis susidaryti teisingą istorinį lietuvių kultūros vaizdą. „Rudenio gėrybėse“ nupieštos valstiečių buities detalės akcentuoja realią XVIII a. Rytų Prūsijos lietuvių buities bei kultūros tikrovę, išreikštą būrų darbais, vargais bei džiaugsmais ir tradicinėmis šventėmis.
„Rudenio gėrybių“ pasakojimo pagrindą sudaro kaimo vestuvių situacija, kurioje dinamiškai keičiasi viena po kitos tradicinių vestuvių ruošos, svečių kvietimo, jaunųjų sutikimo, vaišių, šokų bei dainų scenos, atskleidžiančios kaimo papročius, valstiečių nuotaikas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!