Išsami K. Donelaičio "Metų" analizė

Keturios šakos supasi aukštai, Ant kiekvienos šakos trys dideli lizdai. Kiekviename lizde Po trisdešimt mažų vaikelių. Kas? Mano metų laikas. Parašykite 1 pastraipos samprotavimą. KRISTIJONAS DONELAITIS APTARIMO KRYPTYS • K. Donelaičio gyvenimas, aplinka, asmenybė. • K. Donelaičio asmenybės interpretacija literatūroje. Eseistinio Just. Marcinkevičiaus straipsnio aptarimas. • „Metai“ – vienas pirmųjų grožinės lietuvių literatūros tekstų ir vienas vertingiausių. K. Donelaičio teksto klodai. Sąsaja su socialiniu – kultūriniu kontekstu. • „Metų“ lietuviškumas. Kaip kūrinys gali būti suprantamas kitų tautų? Ko reikia jį suvokti? Nacionalinės sąmonės gyvybingumas, kalbos, papročių, tradicijų saugojimas. • Skirtingų epochų literatūrinių kontekstų stilių sankirta „Metuose“. Poemos stiliaus ypatybės: renesansiškumas, baroko tradicijų klodai, švietėjiškoji didaktika, klasicizmo apraiškos, buitinis-etnografinis koloritas, realistinis vaizdavimas. Eilėdara KRISTIJONAS DONELAITIS. KONSPEKTAS 1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis? 2. Ką sukūre K. Donelaitis? 3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai? 4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė? 5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas? 1. Apie ką pasakojama poemoje „Metai”? 2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai? 3. Kokia poemos vieta pasaulinėje literatūroje? KRISTIJONAS DONELAITIS. KONSPEKTAS • Kada ir kur gyveno K. Donelaitis? 2. Ką sukūre K. Donelaitis? 3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai? 4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė? 5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas? XVIII a. viduryje Mažojoje Lietuvoje (Baroko ir švietimo epochos). Poema „Metai“. Krikščioniška moralė, panieka išnaudojimui, noras šviesti ir mokyti. Lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Memorialas Tolminkiemyje, sukurta daug reikšmingų literatūros ir meno kūrinių apie K. Donelaitį (paminklai, medaliai, portretai, opera, kantata, literatūros kūriniai). • Apie ką pasakojama poemoje „Metai”? 2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai? 3. Kokia poemos vieta pasaulinėje literatūroje? Poema „Metai“ vaizduoja lietuvių baudžiauninkų (Mažojoje Lietuvoje jie buvo vadinami būrais) bendruomenę, jos socialinę padėtį ir dvasinius bruožus. Kompozicija – keturių metų laikų ratas (gamta ir žmogus sukasi ratu), poemą sudaro 4 dalys, nėra siužeto, nes rūpėjo visos būrų bendruomenės gyvenimas, poemos kalba vaizdinga, eilėdara – hegzametras,individualus stilius. Poema išversta į daugelį pasaulio kalbų. Ji įrašyta į Europos literatūros šedevrų sąrašą, kurį 1977 m. sudarė tarptautinė Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESKO). 18 a. II pusėje Mažojoje Lietuvoje vyravo nuomonė, kad lietuvių kalbą turi išmokti labiau išsilavinę žmonės, nes reikės bendrauti su vietiniais. 18 a. II pusėje Mažojoje Lietuvoje vyravo nuomonė, kad lietuvių kalbą turi išmokti labiau išsilavinę žmonės, nes reikės bendrauti su vietiniais. Mokytis turi pamokslininkai, prekybininkai, mokytojai. K. Donelaitis pats nelabai tikėjo lietuvių kalbos ateitimi. Jis skleidė savo kūrybą kaip Homeras žodžiu. Skaitė būrams, draugams. Iki Donelaičio visa kūryba buvo utilitarinės paskirties (giesmės, vadovėliai, patarimai ir kt.). • Iki Donelaičio visa kūryba buvo utilitarinės paskirties (giesmės, vadovėliai, patarimai ir kt.). • Donelaitis „Metus“ taip pat kūrė ne kaip estetinę funkciją turinčią grožinę literatūrą, bet kaip kūrinį, kuris padės išugdyti dorą valstietį. • Donelaitis – švietėjas, jam atrodė labai svarbu išsaugoti dorą ir tikėjimą. • „Metų“ tikslas – paaiškinti, kaip reikia teisingai gyventi. Ak, jūs miestų kunigai, neprivalą su žemės ūkiu kamuotis, kokie jūs laimingi.“ Ak, jūs miestų kunigai, neprivalą su žemės ūkiu kamuotis, kokie jūs laimingi.“ • Šios Donelaičio eilutės leidžia teigti, kad jis nesitapatino su būrais. • Poetas kilęs ne iš baudžiauninkų šeimos. Nė vienas iš Donelaičio brolių neliko prie žemės. Vienas brolis turtingas juvelyras, kitas laikė smuklę. • Kunigai Prūsijoje buvo turtingi žmonės, valdė apie 40 hektarų žemės, turėjo samdyti šeimyną. Ruigys teigė, kad Donelaitis per 32 kunigavimo metus žemes vos iš tolo matęs. Ūkiu rūpinosi žmona. • Užtat didžioji Donelaičio aistra – sodas, kuris tuo metu buvo labai madingas dalykas. • Kalbėdamas apie savo sodą, Donelaitis sakė: „Reikia ką nors palikti ainiams.“ • Likimo ironija: sodo neliko nė žymės, ainiams liko poema „Metai“. Atsakyti į klausimus (dalomoji medžiaga). K. Donelaičio asmenybės interpretacija literatūroje. Eseistinio Just. Marcinkevičiaus straipsnio aptarimas. • Atsakyti į klausimus (dalomoji medžiaga). • Remiantis „Metais“ (visomis 4 dalimis), raštu pagrįsti (parašyti argumentus): • GAMTA – GYVENIMO MOKYTOJA, atskleidžianti visą gyvenimo išmintį (parašyti teiginius bei nurodyti epizodus, kurie įrodytų). Ne mažiau kaip 5. • ŽMOGAUS GYVENIMO APMĄSTYMAI – parašyti teiginius teiginius bei nurodyti epizodus, kurie įrodytų. GAMTA – GYVENIMO MOKYTOJA • Kokią gyvenimo išmintį ji atskleidžia būrui? • Gamtos pasaulis – labai konkreti, gyva, stichiška tikrovė. • Gamta yra susieta su žmonių gyvenimo įvykiais ir jų nuotaika. • Pavasaris – tai gamtos pabudimo metas, garsų, spalvų ir linksmybės bei pavasarinių darbų metas. Rudens lietūs liūdnai nuteikia būrą, bet tai sotesnis metas, kai galima pasidžiaugti vasaros darbų vaisiais, pasisvečiuoti, paplepėti. Šis gamtos pasikeitimų vaizdavimas leidžia poetui kalbėti apie gyvenimo priešybes, kurti įvairiapusį būrų gyvenimo paveikslą. • Poemoje daug gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu suteikiant jiems alegorines reikšmes. Ištraukų analizė. Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp nieko ir visko. [B.Paskalis] • Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp nieko ir visko. [B.Paskalis] • Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. [J.V.Gėtė] • Jonas Balčius straipsnyje „Baltiškosios pasaulėžiūros atšvaitai Kristijono Donelaičio „Metuose“ pastebi, kad, nors K. Donelaitis išpažino ir skelbė krikščioniškąsias vertybes, jo „Metuose“ galima atrasti ir baltiškosios pasaulėžiūros atšvaitus: gamtos ritmų ir cikliškumo pajautą, herojai iš dalies vertinami pagal tai, koks jų santykis su gamta: „viežlybieji“ būrai džiaugiasi pavasariu, jį sveikina, o nenaudėlis Slunkius nekenčia atbundančios gamtos ir būsimų pavasario darbų. ŽMOGAUS GYVENIMO APMĄSTYMAI • Žemdirbiškų vargų apmąstymas: blogis atsirado dėl pirmųjų žmonių – Adomo ir jo „pačiutės“ Ievos nusižengimo, todėl jis nepakeičiamas pasaulio tvarkos elementas. • Pričkaus samprotavimai apie žmogaus amžių. • Pričkaus samprotavimai apie vargo priežastis. • Ištraukų aptarimas. Namų darbai • Metai. Pavasario linksmybės. 1. Pavasario vaizdai. 2. Pasakojimas apie lakštingalą. Komentuojamasis skaitymas. Kelios pastabos apie lakštingalos epizodą („Pavasario linksmybės“) • Gamtos pasaulis vaizduojamas paraleliai su žmogumi. • „Lakštingala kytriai pasislėpus“. Net bendrame chore vertinamas individualumas. • „Ak šlovings Dieve! Koks gudrus tavo sutaikyms!“ Leibnicas teigė: „Mūsų pasaulis geriausias iš geriausių, nes jei Dievas jį galėjo geresnį sukurti, sunku patikėti, kad to nepadarė.“ • Vargonų garsas – antrinis, lakštingalos giesmė - tikrasis grožis. Žmogus tik imituoja tobulą pirminį gamtos grožį. • Donelaitis teigia, kad nesvarbu, kaip atrodai, svarbu, kaip čiauški. Žmogaus permainos atvirkštinės: gražus, bet glūpas. KOKIOS ŽMONIŲ YDOS GAJOS ? Pagal Slunkiaus monologą iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ Valstietiškų vertybių sistema: DARBAS KUKLUMAS PAPRASTUMAS Kaip santykis su tikrove Kaip moralinė laikysena Kaip gyvenimo būdas SLUNKIAUS „FILOSOFIJA“ IR PRIČKAUS PAMOKYMAI (psl. 175–177) • Kokie jausmai ir kaip atskleidžiami? • Kokią mintį bando įteigti Slunkius? Kokių argumentų randa jai pagrįsti? Kaip jis stengiasi įtikinti samprotavimų teisingumu? • Kaip Slunkius ir jo tėvas supranta tradiciją? • Kaip į Slunkiaus išvedžiojimus reaguoja Pričkus? Kokiomis hiperbolėmis jis apibūdina Slunkiaus gyvenimą? • Kodėl lietuvininkams turėtų būti gėda dėl nenaudėlio elgesio? • Kokie yra veiklumą skatinančio Pričkaus argumentai? Apibendrinimas. • Tinginystės garbei pasakyta kalba (vėliau –Vingių Jonas). • Slunkiaus gyvenimo filosofija kyla iš tingaus charakterio, kuris yra paveldėtas ir galbūt tam tikras baudžiauninko atsakas. • Slunkiui trūksta bendruomeniškumo jausmo (rūpintis lietuvininko garbe) ir motyvacijos veikti. • Slunkius, kaip ir kiti neigiami personažai, yra antivisuomeniški – jie veikia (neveikia) skatinami prigimties impulsų, todėl bendruomenėje yra stichiški, chaotiški ir pavojingi. KOKIOS ŽMONIŲ YDOS GAJOS ? Pagal Slunkiaus monologą iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ Ypatybė Pagrindimas KOKIOS ŽMONIŲ YDOS GAJOS ? Pagal Slunkiaus monologą iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ Ypatybė Pagrindimas Tinginystė, išsisukinėjimas nuo darbo „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!