Justinas Marcinkevičius. Kontekstai, trumpi epizodai iš kūrinio su analize

Kontekstai, trumpi epizodai iš kūrinio su analize.
Justinas Marcinkevičius XX a. antros pusės – XXI a. pradžios poetas, dramaturgas, vadinamas lietuvių tautos moraliniu autoritetu. Jo kūrybos žanrai labai skirtingi: epinės, lyrinės poemos, dramos, eilėraščiai, sonetai, esė. Savo kūryba, veikla viešomis kalbomis Marcinkevičius tautoje buvo vadinamas „sąžinės balsu“. Drama „Mažvydas“ yra antroji draminės trilogijos („Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“) dalis. Autorius sakė, kad šiuo darbu norėjo parodyti per kokį vargą ir skausmą gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas. Dramoje „Mažvydas“ veiksmas vyksta XVI amžiuje, kai gimė pirmoji lietuviška knyga. Remdamasis Martyno Mažvydo biografija J. Marcinkevičius sukūrė meninį jo paveikslą. Mažvydas gyveno ir dirbo Ragainėje, bet nuolat prisimena Vilnių. Jaunystėje jis mylėjo merginą, vardu Marija, kuri išvadavo jį iš vienuolyno požemių, kur laukė inkvizicijos teismo. Mažvydas persikėlė į kitą Nemuno krantą, tampa pastoriumi, pamiršta Mariją. Dabar jam svarbu knyga, raštas, visuomeniniai reikalai. Po 20 metų per Nemuną atplaukė jaunuolis, vardu Kasparas, kuris, kaip paaiškėja, yra jo ir Marijos sūnus. Jis papasakoja, kad Marija buvusi apkaltinta raganavimu ir nukankinta, nes kadaise globojusi eretiką Mažvydą. Mažvydas pajunta savo kaltę, kodėl užmiršęs mylėtą moterį, kodėl paaukojęs asmeninę laimę didžiai pareigai. Jis bando teisintis prieš sūnų, bet mato, kad šis laiko jį nevertu savo motinos. Atėjus pareigūnams suimti Kasparo šis išdidžiai jiems pasidavė. Mažvydui neliko nieko: gyveno svetimoje žemėje, svetimoje šeimoje, neteko mylimosios ir sūnaus. Bet jam liko tikėjimas, kurio jis neprarado niekada – tikėjimas žodžio reikalingumu. Epiloge, baigiamojoje dramos dalyje Mažvydas moko skaityti špitolnikus žodį „Lietuva“.
Šioje dramoje išryškinamas idealo ir tikrovės konfliktas. Mažvydas įprasminamas kaip tėvynės labui dirbantis žmogus, suvokiantis savo pašaukimą, ir tam tikslui aukojantis gyvenimą. Pareiga tautai užima išskirtinę vietą. Mažvydo apmąstymuose nuskamba tikėjimo ir nevilties, pareigos ir kaltės jausmai. Jis nujaučia besiartinančią nutautėjimo grėsmę, todėl stengiasi saugoti lietuvišką žodį, savo misiją supranta kaip sunkų, bet suteikiantį vilties darbą, kuris ir yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!