"Faustas" kūrinio analizė. J. V. Gėtė

Johanas Volfgangas Gėtė ,,Faustas“. Klausimynas ,,FAUSTAS‘‘( IŠTRAUKOS) Pirma dalis NAKTIS Ankštas kambarys su aukštais gotiškais skliautais. Faustas, pilnas nerimo, sėdi savo krėsle prie pulto. FAUSTAS. Tataigi! Svarūs mokslo vaisiai- Ir filosofijos vingrybes gliaudau, Ir medicinos moksluose, ir teisėj, Deja, net teologijoje susigaudau; Tiek sukaupiau savy, tačiau Likau kvailys kaip ir anksčiau. Esu magistras, daktaro traktatą Sukurpęs, jau veik dešimt metų Vedžiodamas už nosies studentus Bet kaip juos mokau ko paklius, Ir pats matau, kad nieko mums žinot neskirta. Vien ši mintis sugniaužia širdį. Žinau, protu man niekad neprilygo Tie daktarai, magistrai, advokatai ir šventikai, Atsižadėjau abejonių, skrupulų visų, Ir man nei pragaro, nei velnio nebaisu,- Bet kas iš to, jei džiaugsmo nerandu, Kam apsimest, kad viską suprantu, Kam apsimest tuo, kurs moka Atverst ir geresniu paversti žmogų? Gyvenimas nevertas šuns buities, Net jei šlovės vainiką kas išties Arba pasiūlys pinigų ir turtų. Todėl aš ir imuosi burtų, Šaukiuosi dvasios paspirties, Kad man atvertų paslaptis būties, Kad, veltui nesidėdamas esąs Išminčius, dėstantis neaiškias sau tiesas, Patirčiau, kaip man tampa pažinus Daiktų vidinis sąryšis painus, Pasaulio pagrindus ir priežastis išvysčiau, O ne tuščiai žodynus knisčiau. Juk visa tai – kankynė tik. O pilnatie, kaip lig gaidžių Aš čia, tarp popierių, budžiu; Nužvelk, bičiuli nebylus, Užgrioztus knygomis stalus. O, kad galėčiau pasileist Kalnais, mėnulio nušviestais, Su dvasiom siausti tarp uolėtų grotų, Klajot po miglą pievų ūkanotų Ir nusiplaut rasa nuo kūno Tą glitų tvaiką mokytumo. 1. Kokios veiksmo aplinkybės nurodomos remarkoje? Kaip jos padeda suprasti veikėjo būseną? (2t.) Veiksmas vyksta vėlai vakare – naktį, kai Faustas sėdi vienas savo ankštame kambaryje ir yra rimtai susimąstęs, nerimo būsenoje. Ankštas kambarys – nejaukios, nerimą keliančios aplinkos įvaizdis. Remarkoje nurodoma nerimastinga Fausto būsena, kuri tarsi leidžia suprasti, jog veikėjas yra susimąstęs, jį kankina neišsprendžiamos ar sunkiai išsprendžiamos dilemos, klausimai, Faustas yra vaizduojamas krizinėje mąstymo būsenoje, kadangi jis neranda gyvenimo prasmės – viską, ką lig šiol padarė jam ima atrodyti beprasmiška. Nors jis supranta filosofiją, teisę, mediciną ir teologiją, turi magistro ir mokslų daktaro laipsnį, jis jaučiasi kvailys, nes nejaučia džiaugsmo ir nežino būties paslapties. 2. Į ką kreipiasi veikėjas? Kokią jo savijautą atskleidžia polisindetoninis( gausu jungtukų ) mokslų išvardijimas, įterpinys ,,deja“? Kaip Faustas vertina savo pasiekimus? (3t.) Jis kreipiasi į naktį, į dvasią, kuri padėtų jam rasti atsakymus į jam rūpimus klausimus. Faustas yra nusivylęs savo pasiekimais, tiksliau, anot jo, pasiekimų stoką – jis yra išmokęs visko, jis žino viską, ką tik galima išmokti ir sužinoti šiame žemiškajame pasaulyje, tačiau jam to nėra gana, jis nori daugiau, jis nori pažinti tai, kas yra už žmogiškų ribų, kas yra žmogaus nepasiekiama. Polisindetotinis mokslų išvardijimas akcentuoja jo išsilavinimą, bet ir pabrėžia, jog tos Fausto įgytos žinios yra bevertės, nes nedaro jo laimingu ir neatskleidžia atsakymų į klausimus, kurie iš tikrųjų rūpi Faustui. 3. Kokia Apšvietos problema atskleidžiama ištraukoje? Kaip šią problemą išgyvena Faustas? (2t.) Atskleidžiama gyveno prasmės problema. Ši problema paveikia ir Faustą – tas įgytas išsilavinimas, daktaro laipsniai, sužinota mokslo teorija Faustui nublanksta, tampa beverčiai, kai jis suvokia, jog šie gyvenimo pasiekimai jo laimingo nedaro, o tik apkartina gyvenimą. Tačiau Fausto smalsumas, noras aprėpti visas visatos žinias neleidžia pasiduoti nežinomybei, todėl, net ir žinodamas, jog tai neįmanoma, Faustas kreipiasi į dvasias, į burtus, kurių dėka jis siekia sužinoti jam rūpimus būties klausimus. 4. Remdamiesi rašytojo biografija ir filosofiniu kontekstu įrodykite, kad Faustas išsako paties autoriaus nusivylimą mokslo galia pažinti pasaulį ir save.(2t.) Tiek Gėtės sukurtas Faustas, tiek pats Gėtė buvo be galo išsilavinę asmenys, mokėję daug kalbų, studijavę daug įvairių mokslo sričių. Gėtė buvo vienas iškiliausių Apšvietos asmenybių. Taip pat Gėtė filosofinę tragediją ,,Faustas“ rašė 60 metų – visą savo gyvenimą. Kūrinys apibendrina jo gyvenimo patirtį ir išmintį. Laikui bėgant jis būdavo vis koreguojamas ir pataisomas. Todėl galima teigti, kad tragedijoje Gėtė vaizduodamas Fausto nusivylimą žmogaus proto galimybėmis, išsako ir savo paties neviltį. 5. Kur slypi Fausto - mokslininko - būties tragizmas? (1t.) Faustas yra nusivylęs, kadangi jo, kaip mokslininko, įgytos žinios nepadeda pažinti geriau pasaulio, atsakyti į būties klausimus ir jis jaučiasi, tarsi toks pat neišsilavinęs kaip ir prieš įgyjant šias žinias. 6. Kokių mokslo teikiamų vertybių veikėjas siekia? O kokių atsisako?(2t.) Faustas siekia pažinti visas pasaulio paslaptis, pažinti tai, kas yra už žmogaus pasiekimo ribų. Tačiau jis supranta, jog tai yra tiesiog neįmanoma. Mokslas įgalina jį atsisakyti abejonių, susirūpinimų ir baimės, tačiau jis nenori apsimesti tuo, kuris viską supranta ir geba pavirsti geresniu, jei nežino gyvenimo prasmės. 7. Vertinant šių dienų požiūriu, atrodytų keista matyti mokslininką, kuris kaip tyrimų metodą taiko burtus, magiją. Remdamiesi rašytojo biografija ir literatūriniu kontekstu įrodykite, kad Gėtei tokie Fausto veiksmai atrodė visai priimtini. (2t.) Gėtė buvo labai įvairiapusiška asmenybė. Jis domėjosi ne tik filosofija, politika ar menu, bet ir tokiais mokslais kaip ir alchemija. Be to, Fausto kilmė nėra originaliai kilusi iš Gėtės – Faustas yra ne vienos legendos veikėjas. Vienoje iš legendų apie Faustą, jis buvo vaizduojamas kaip astrologas, magas ir pranašas, gyvenęs XV a. todėl tokie mokslininko veiksmai anuomet neatrodė stebinantys. 8. Ko imdamasis burtų siekia Faustas?(1t.) Faustas burtų pagalba siekia atsakyti į jam rūpimus būties klausimus, surasti gyvenimo prasmę, pažinti tai, kas šiuo metu jam nėra pasiekiama. 9. Apibūdinkite dabartinį veikėjo gyvenimą. O apie kokį gyvenimą jis svajoja?(2t.) Dabartinis Faustas yra eruditas, inteligentas, be galo išsilavinęs asmuo, kuris didelę savo gyvenimo dalį praleido besimokslindamas. Jis yra įvairiapusiška asmenybė, įgijusi be galo daug žinių, deja, vis tiek besijaučianti ganėtinai kvaila. Faustas supranta, jog ne moksluose slypi gyvenimo paslaptis, todėl išgyvena moralinę krizę, jaučiasi praradęs dalį savo gyvenimo veltui. Jis svajoja suprasti kaip veikia pasaulis, išnarplioti painius daiktų sąryšius, ir net pažinti žemiškuosius, būties malonumus. FAUSTO DARBO KAMBARYS FAUSTAS Jeigu kada nurimęs krisiu patalan, Tegu tuoj pat ateina galas man. Išvydęs, kad netrokštu nieko siekti, Kad aš patenkintas ir pats sau patinku,, Galėsi piktdžiugiškai nusišiepti- Aš pasiduodu ir savęs nebetenku.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!