J. V. fon Gėtė - Faustas

Direktorius poetas ir komikas diskutuoja apie teatro paskirtį. Direktoriui svarbu pasi[elnyti iš vaidinimų, patenkinti publiką. Jis kreipiasi į poetą, kuriam svarbu sukurti kažką reikšmingo. Komikas nori išgarsėti.
Žmogui trūksta juoko.
Žmogui trūksta tikrumo.
Žmogus pernelyg patiklus.
3Archangelai pristato žemės vaizdą ir Dievą. Pasirodo Mefistofelis, kuris ima kritikuoti DIevo darbus ir žmogų. Jie susilažina iš taurios daktaro Fausto egzistencijos, jog kad ir kaip jai kenktų ir gundytų, jis vistiek liks tyras.
Ar Dievui rūpi žmogus?
Kokia stipri yra žmogaus valia?
Naktis
Faustas sėdi savo kambaryje ir peikia savo išsimokslinimą, laiko jį nevertingu ir nereikalingų, nes vis vien nesupranta, kaip veikia pasaulis. Išsako troškimus savo pasijausti laisvam, nebebūti suvaržytam taisyklių. Nusivylęs, jis bando viska išsiaiškinti pasitelkęs burtus, šaukdamasis žemės dvasią. Dvasia jam paaiškina, kad ji yra aukščiau už jį, ne taip, kaip Faustas manė ankščiau. Dvasia išnyksta ir ateina Vagneris – daktaro asistentas. Jie diskutuoja apie oratorinius sugebėjimus ir įtikinėjimą, bei mokslą, jų nuomonės išsiskiria. Vagneris mano, kad įtikinėti žmonės galima išmokti, o Faustas sako, kad žmonės tikės tik jeigu kalbėsi iš širdies. Vagneriui įdomiau praeitis ir jos tyrinėjimas, o Faustui dabartis ir ateitis, mąsto, kaip ją pagerinti. Vagneriui išėjus, Faustas ir toliau pasakoja, kodėl jis jaučiasi prislėgtas ir nelaimingas, uždarytas. Bando nusižudyti nusinuodyjant, bet išgirsta varpų skambėjimą,angelų chorą ir padeda taurę atgal, prisminęs savo vaikystę.
Faustas abejoja viskuo. Kunigai vaidina, jis pats pripažįsta meluojantis savo studentams.
Nemėgsta Vagnerio.
Ar angelus pasiuntė Dievas?
Prie miesto vartų
Šurmulys, miestiečių ir valstiečių pokalbių nuotrupos. Faustas ir Vagneris eina per miestą , kuriame švenčiamos velykos. Faustas gėrisi aplinka ir atmosfera, o Vagneris nesupranta jo kalbų. Valstiečiai pamato Faustą, pakviečia jį prisijungti, pamini geru žodžiu jo tėvą, padėjusį anais laikais per marą visiems. Faustas pasako, kad jam dėkoti nereikia ir nueina. Vagneris pasisako, kad pavydi pagarbos, kuri visi jauąia Faustui. Tuomet Faustas atskleidžia jam savo vidinį pasaulį, išgyvenimus, jį bando paguosti ir pralinksminti, bet nepavyksta. Bekalbėdami pamato juodą šunį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!