Teksto interpretacija: J. V. Gėtė, ,,Faustas“, ištr., Fausto monologas

Johanas Volfgangas Gėtė (1749-1832m.) – vienas žymiausių vokiečių Šviečiamojo amžiaus literatūros klasikų. Jo kūriniuose vyrauja meilės, žmogaus paskirties, ryšio su gamta temos. J. V. Gėtė filosofinėje tragedijoje ,,Faustas“ gvildena būties esmės, pasaulio pažinimo, siekių ir galimybių priešpriešos problemas, atskleidžia kritišką protingos, bet kenčiančios būtybės požiūrį į save bei aplinką.
Fausto monologo ištraukos pradžioje pateikiamas kalbėtojo, kaip vieno iš žemės gyventojų, prisistatymas. Jis prasideda nusivylimo kupinu žmogaus negandų priežasties – kasdienės rutinos – įvardijimu. Faustas pristato save kaip gyvenimo vergą. Įvardis ,,mes“ sustiprina mokslininko emocijų įspūdį: leidžia suprasti, jog Faustas žino, kad ne jis vienas žemėje susiduria su tokiomis problemomis. Priklausomybė nuo kūniškų instinktų užgožia dvasinius žmogaus siekius ir tai būdinga daugumai pasaulio būtybių. Metafora ,,Rūpesčiai prie žemės priploja“ parodo slogią monologo nuotaiką. Savo apmąstymuose kalbantysis baimę dėl būties beprasmybės vaizdžiai įvardija kaip ,,nerimo angį“. Veiksmažodžiais ,,graužia“, ,,degina“, ,,gelia“ atskleidžiama begalinė šio jausmo sukelta kančia, kuri veda žmogų iš proto: jis praranda sveiką nuovoką, gebėjimą atskirti realybę nuo fikcijos. Pirmoji monologo dalis užbaigiama neviltimi dvelkiančiu Fausto prisipažinimu apie savo menkumą. Retoriniu sušukimu bei kontrastu tarp dievų ir žemės kirmėlių jis nurodo nereikšmingą žmogaus padėtį pasaulyje. Pirmoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!