J. V. Gėtė "Faustas"

• Dievas išreiškia humanistinę mintį, jog žmogus, mąstanti, ieškanti, nors ir klystanti būtybė. Jis leidžia blogį, norėdamas išbandyti žmogų, neišvaduoja jo iš gyvenimo sunkumų, jam svarbiausia vertybė – siekimas tiesos ir gėrio, todėl Dievas iš anksto įsitikinęs Mefistofelio nesėkme. Žmogų atiduoda išbandymams ne tam, kad įsitikintų jo tikėjimu (kaip Jobo knygoje), nuodėmės statusą įgauna žmogaus dvasios tingumas, nusiraminimas, pasitenkinimas, stagnacija.
• Mefistofelis tyčiojasi iš žmogaus, Dievo ir velnio ginčas – tai ginčas dėl žmogaus gyvenimo prasmės ir tikslo.
• Dievas ir velnias – dvi priešybės, du kontrastai (filosofinė poema).
• Faustas staiga suvokia gyvenęs tuščiai, beprasmiškai. Jo kančių priežastis – ribotos žmogaus galimybės pažinti pasaulį, pajusti jo visumą. Jis siekia pajusti ir pažinti nuostabų, dinamišką gamtos pasaulį, bet vietoj to atsiverčia knygą.
• Makrokosmoso ženklas nutildo jo nerimą, prieš akis atsiveria gamtos harmonija, visuma. Bet tai tik paryškina Fausto kančią, jo nevisavertį gyvenimą.
• Nusivylęs Faustas Išvysta Žemės dvasią. Ji atrodo artimesnė, todėl Faustas trokšta žemiškos laimės, jam nebaisios kančios. Tačiau Žemės dvasia pasityčioja, vadina jį antžmogiu.
◦ Pentagrama simbolizuoja ryšį tarp – žmogaus mikrokosmoso ir makrokosmoso- Visatos. Kaip ir žmoguje, taip ir Kosmose slypi ir geri, ir blogi pradai. Skaičius penki irgi turi dvejopą reikšmę. Penki- žmogaus skaičius, nes jis turi penkias galūnes (galvą, dvi rankas ir dvi kojas), po penkis rankų ir kojų pirštus, taip pat penkis pojūčius. Taigi penki- tobulumo simbolis, o kai kuriose tautose laikomas ir meilės skaičiumi.
◦ Pentagrama primena žmogų, išskėtusį į šalis rankas ir kojas. Be to pentagramos viršūnės siejamos su penkiais pasaulio elementais- žeme, vandeniu, oru, ugnimi ir dangaus elementu- eteriu. Šalia pentagramos buvo piešiamos penkios raidės- penki simboliai, pažymintys šias penkias stichijas.
„Faustas“ Dalinės išvados
• Faustas sudėtinga ir prieštaringa asmenybė: „Many dvi sielos grumias nuolatos“.
• Faustiškojo tipo žmogus yra taurios sielos, didžių polėkių, aistringų siekių, amžinai neramios minties: „Deja, deja, neduota man sparnų“.
• Jam nesvetimi žemiški džiaugsmai, juslinis patyrimas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!