Jurgis Savickis - kontekstai

Žymus XX a. lietuvių prozininkas, modernistas. Jurgis Savickis buvo aristokratiškos ir kosmopolitiškos prigimties žmogus, visapusiškai išsilavinęs, nuo mažens kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai, vėliau dar išmoko vokiečių, danų, švedų, italų kalbas. Nepaprastai lengvai ir elegantiškai bendravo su skirtingiausių tautų, kilmės ir socialinių luomų žmonėmis. Prasidėjus I pasauliniam karui, dirbo lietuvių komitetuose nukentėjusiems nuo karo šelpti. Kuriantis Lietuvos valstybei Savickis tapo jos diplomatiniu atstovu Skandinavijos šalyse ir šioje tarnyboje su pertraukomis išbuvo iki 1938 m., o vėliau, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, perkeltas į Ženevą atstovauti Lietuvai tuometinėje Europos valstybių organizacijoje – Tautų Sąjungoje. Jurgis Savickis – XX a. lietuvių literatūros rašytojas individualistas, siekęs išlaisvinti meninį žodį nuo ideologijos, modernizavęs lietuvių prozą, jos temas, problemas ir stilių. Jo kūryba, ypač laužyto sakinio konstrukcija, darė įtakos vėlesniems modernistams. Ekspresionizmo srovės atstovas J. Savickis savitas ir įdomus tuo, kad savo novelėse avangardistai, neįprastai žvelgia į realybę, kurios pagrindine ašimi visada yra žmogus, jo individualus pasaulis. Rašytojas daug dėmesio skiria žodžio išraiškai, prasmei, netikėtais posakiais piešia novelių vaizdą.
Impresionizmo bruožai:
1) Daug dėmesio skiriama įspūdžių vaizdavimui (Novelėje „Vagis“. Kai apibūdinama vaiko savijauta)
2) Nėra pastovių žmogaus savybių – viskas kinta kartu su situacijų ir nuotaikų kaita.
3) Daug kalbama apie meilę ( „Mėnesiena“. Vyro ir moters santykiai)
Modernizmo bruožai:
1) Kūryboje ryškus dvilypumas
II. Grožinė kūryba
• „Šventadienio sonetai" - 1922 m. pasirodė pirmasis apsakymų rinkinys, kuriuo rašytojas iškilo į pačias pirmąsias prozos avangardo linijas. Apsakymų rinkinys susilaukė griežtos kritikos, J. Savickis buvo laikomas pavojingu modernistu ir dekadentu. Knygos turinyje nėra šventadienio temų ir forma nieko bendro neturi su tradiciniu sonetu, apsakymų siužetai ribojasi pasąmonės reiškiniais, siaurais vidiniais žmonių išgyvenimais. Veikėjai yra lyg atitrūkę nuo savos visuomenės, gyvena savame jutimų pasaulyje.
• „Vagis“- novelėje daug impresionizmo bruožų. Vagis čia gretinamas su kunigu, o paskui su Kristumi, kai miečių elgesys nepamatuotai žiaurus. Dviprasmiškas ne tik vagies, bet ir svarbiausio novelės veikėjo – vaiko – paveikslas:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!