Jurgis Savickis: kontekstai ir grožinė kūryba

Jurgis Savickis I. Kontekstai 1. Asmenybė: • Rašytojas ir diplomatas, buvo Lietuvos reikalų patikėtinis daugelyje šalių, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune. Dirbdamas užsienyje populiarino Lietuvos kultūrą; • Kosmopolitiškos prigimties, aristokratiškos kilmės žmogus, visapusiškai išsilavinęs, kalbėjo septyniomis užsienio kalbomis, domėjosi menu; • Itin komunikabilus, žavėjo savybe nepaprastai lengvai bendrauti ir su skirtingų tautybių, kito socialinio luomo žmonėmis; 2. Epocha: XIX a. pab. – XX a. vid. Kūrė jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu; 3. Literatūrinė srovė – Ekspresionizmas. Tai avangardo srovė. • Sugriovė tradicinį meno suvokimą (vaizduoti gyvenimo ydas ar idealą); • Ignoruojamas mokytojo, švietėjo vaidmuo; • Vertinamas originalumas, individualumas, kalbama ne apie buitinį gyvenimą, o apie sielos būsenas; • Atsisakoma išankstinių nuostatų, atsiranda kalbančiojo subjekto daugiaveidiškumas. • Pasak J. Savickio, gyvenimas – cirkas, kuriame visi dėvi kaukes, todėl kūryboje dažnas kaukių motyvas, taip pat į literatūrą įvedė Europos didmiesčių atmosferą; • Atsiranda tarptautinių arba kitų kalbų žodžių; • Atsisakoma ligi tol vyraujančio lyriško kalbėjimo; • Akcentuojamas gyvenimo chaotiškumas, dirbtinumas; • Vaizduojami žmonės – susvetimėję, žiaurūs, egocentriški; • Pasakotojui būdingas skeptiškas įvykių stebėjimas, sarkastiškas žvilgsnis; • Paneigiami ligi tol susiformavę idealai: žmogus – geras, moteris – namų židinio sergėtoja ir t.t II. Grožinė kūryba 1. „Ad Astra“ • Žanras – novelė; • Tema – skurdus dvasinis pasaulis, kurį bandoma nuslėpti po kaukėmis, sumaterialėjimas; • Problemos – moralinių dorovių nebuvimas, veidmainystės kaukė; • Pagr. veikėjai – Dalba, šuo. • Net ir dviejų valakų ūkininkas, pasipuošęs geriausiais savo kailiniais, gali pradėti skęsti; turtas neapsaugo nuo gyvenimo negandų... • Šunį Dalba nusprendžia nuskandinti eidamas į bažnyčią, be to, šventadienį; prisiviliojęs savo cukriniu balseliu, gyvūną įstumia į pražūtingą eketę; • Dalbai svarbiausias dienos įvykis – susitikimas su kunigu ir Dalbienės ( po dienos „vargų“) jam patiektas skilandis; • Kūrinio pavadinimas „Ad astra“ (lot. „į žvaigždes“) ironiškas: tokiais „gerais“ darbais, kaip šuns nužudymas, sumaterialėjimas ar veidmainystė, Dalba mėgino užsitarnauti sau vietą rojuje. 2. „Fleita“ • Žanras – novelė; • Tema – visuomenės ydos, socialinių luomų santykiai; • Problemos – žmonių savanaudiškumas, sumaterialėjusi visuomenė, žmonės nepriima į savo tarpą kitokių nei jie patys; • Pagr. veikėjai – Žiogas, Baltazaras Viksva, jo šeima. • Žiogui, inteligentiškam, pasipuošusiam smokingu teatro fleitininkui gyvenimas – taip pat butaforija: aplinką lygino su savo operetės žiemos dekoracijomis, o saulę laikė prožektoriumi; • Pas savo gimines iš pradžių nutarė eiti pėsčiomis – juk reikia sutaupyti pinigų „maniškoms skalbti bei smokingui sužiūrėti, be ko inteligentui žmogui apsieiti negalima“. • „Svečio“ statusas pas Viksvas greit pranyksta sužinojus, kad jis nesugeba nė rugių kuliamosios mašinos spjaudomų šiaudų pagraibstyti; atimamas svečio garbingasis prausiamasis „bliūdas“; • Tarakono motyvas rodo žiogo sugniuždymą kitokios aplinkos, visuomenės su itin primityviais instinktais. 3. „Kova“ • Žanras – novelė; • Tema – tėvų ir vaikų santykiai, autoriteto nebuvimas; • Problemos – kartų problemos, šeimyninio pagrindo stoka; • Pagr. veikėjai – žydukas, vaikas, laisvo elgesio motina, girtuoklis tėvas. • Žydukas nustemba ir nesugeba atsakyti į vaiko klausimą, ar tėvas jį muša – mama jam duoda pieno, o tėvas apkloja lovoje. Palaikęs tai aiškiu pasityčiojimu ir įžeidimu sau pačiam, vaikas trenkė žydukui; • Tėvus vaikas visad gali atrasti smuklėje (gan ironišku pavadinimu) „Laisvė“. Žmonės ateina čia pamiršti savo rūpesčių, nors tai jiems pavykta tik pradedant girtuoklauti, o tai – toli gražu ne išsilaisvinimas; • Paskutinis kūrinio sakinys mini, kad ūkininko šeimyna vėlgi greit susirinks į krūvą. Taigi, susvetimėję žmonės susvetimėjusiose visuomenėje, užsidėję netikrumo kaukes, toliau gyvens savo butaforiniame pasaulyje, apsimesdami, kad viskas gerai. 4. „Jono Graužos nuotykiai“ • Žanras – novelė; • Tema – žmogus be moralinių principų, tuščias, primityvus, skurdus dvasinis pasaulis; • Problemos – esminių vertybių nebuvimas, sielos tuštybė, banalūs žmogaus troškimai; • Pagr. veikėjai – Jonas Grauža, ponia Račienė. • Jonas Grauža atvyko iš Berlyno aplankyti savo šeimos: žmonos ir dviejų vaikučių, tačiau ši mintis buvo jo nustumta kažkur toli į šalį, kai jis išvydo savo seniai matytą ponią Račienę; • Graužos tikslu, kaip ir dera donžuanui, tapo ne vizitas pas šeimą, o vėlgi – įsiteikti Račienei; išvydęs pirmąkart, mandagiai pasiklausia, ar gali pabučiuoti bent pirštelį; • Atstumtas Račienės, Jonas Grauža, nesugebėjęs suvilioti kažkada jam simpatijos jautusios ponios, jaučiasi sutrikęs, savimi nepatenkintas ir tarsi nuginkluotas; • Jis nebegrįžta į provinciją pas šeimą – pasuko į Berlyną, kur jam atrodė tinkamiausia vieta atsakyti sau į klausimą: „Kas toliau?“ 5. „Vagis“ • Žanras – novelė; • Tema – tėvų ir vaikų santykiai, iškreiptos vertybės, susvetimėjęs pasaulis; • Problemos – žmogus kitam padeda tik dėl naudos sau, svarbiausia tampa materialinė gerovė; • Pagr. veikėjai – vaikas, vaiko tėvas, vagis. • Tyras, tačiau ir be galo naivus vaiko žvilgsnis į pasaulį. Įspūdį jam daro vagies apdriskę marškiniai, sunkiai nusvirusi ant peties galva, o tai, pasak jo, panašumu prilygsta Kristui, prikaltam prie kryžiaus; • Vaikas nusprendė išvaduoti vagį, mėginusį apvogti jo tėvą, mat jam jo pagailo – kam gi tėvas jį taip mušė; • Išlaisvinęs vagį vaikas pasijuto „įrašytas žmonių tarpan“ – tarytum staiga būtų nusiėmęs rožinius akinius ir įžengęs į suaugusiųjų pasaulį. Tačiau vėliau sugauto ir nukankinto vagies likimas jo nedomino ir vaikas jo per daug neanalizavo. Visgi vaiko dar nedomina įvykiai, vykstantys už tvirtų, saugių namų sienų, o ne jam prieš akis. III. Kultūriniai kontekstai: 1.Kitų autorių kūriniai: F. Kafka „Metamorfozės“, V. Šekspyras „Hamletas“, Moljeras „Tartiufas“, J.V. Gėtė „Faustas“, V.Krėvė „Skirgaila“ – kūrinius vienija juose naudojami kaukės motyvai. 2. Biblinis: • Dekalogas –novelių veikėjai nuolat laužo dešimt dievo įsakymų (5.Nežudyk; 10.Negeisk svetimo turto); • Judas Iskariotas – vienas iš Jėzaus Kristaus mokinių, išdavęs jį romėnams už „30 sidabrinių“ (veidmainystės kaukė/sumaterialėjimas). 3. Straipsnis: A.Nyka – Niliūnas „Raudoni batukai arba J. Savickis“: • „Savickis atliko pirmąją lietuvių dailiosios prozos reformą“; • „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!