Jurgis Savickis, jo kūriniai

Jurgis Savickis – XX amžiaus pradžios modernistas, ironijos meistras, miestą vaizdavęs ne tik kaip blogį, o kaip galimybių šaltinį. XX amžiaus pradžios lietuvių prozos atnaujintojas, modernios prozos kūrėjas.
Kadangi Savickiui darė didelę įtaka teatras, todėl jo novelės yra teatrališkos.
Jis buvo visapusiškai išsilavinęs, mokėjo daug kalbų, domėjosi Europos kultūra. Savo raštuose Savickis į Lietuvą žvelgė išsilavinusių Europiečių akimis, o į Europą lietuvio, nuolat lyginančio gimtosios ir svečių šalių gyvenseną, gamtą, žmonių papročius.
Į literatūrą jis atėjo kaip originalus menininkas. Savickio kūryboje neidealizuojamas senas Lietuvos kaimas, nepabrėžiamas veikėjų lietuviškumas, negarbinama gamta.
Novelių veikėjai – laisvi žmonės, dažnai paminantys vertybines nuostatas, juos pasakotojas atidžiai stebi, bet į psichologinę analizę nesileidžia. Autoriui įdomios žmonių užsidedamos kaukės, kurios kinta jiems keičiantis.
Gyvenimas Savickiui panašus į cirką, kartais į absurdo dramą. Kūriniuose pasakotojas mėgsta pasišaipyti iš kilnių norų ir iš prigimties netobulumo, tačiau nesmerkia ir nemoralizuoja, į žmogaus likimą žvelgia rimtai. Savickio ironija intelektuali.
1. Nevaizduojamas senasis Lietuvos kaimas, nepabrėžiamas lietuviškumas.
2. Nepoetizuojama gamta, žmogus nėra gamtos vaikas. Peizažas primena: teatro dekoracijas, paveikslą, daug dėmesio skiriama spalvoms, aplinka modeliuojama pagal teatro principus, akcentuojamas pasaulio dirbtinumas.
3. Pirmasis vaizdavo didmiestį, kuris nei idealizuojamas, nei kritikuojamas, rodoma viskas, kas bjauru, ir kas gražu. Miestas nėra kaimo priešprieša (Donelaičio „Metuose“ mieste ištinka nelaimė, o čia to nėra)
4. Veikėjai: a) pasidavę aistroms; b) ryškūs erotikos elementai; c) žmonės kompleksuoti; d) valdomi instinktų; e) tuščiagarbiai; f) jų veiksmus lemia atsitiktinumai arba prigimtis; g) veikėjai dažnai elgiasi veidmainiškai (viena galvoja, kita sako).
5. Pasaulis: a) žiaurus, negailestingas; b) paveiktas blogio, keliantis grėsmę žmogaus egzistencijai; c) žmogus jame lyg likimo marionetė (įkaitas); d) daug kur žmogus vaizduojamas kaip aktorius, kuriam vadovauja likimas.
6. Būdinga: ironija, paradoksas, sarkazmas, dažnai siekiama šokiruoti, gretinami nesuderniami dalykai, pasakotojas dažnai viską žiūri iš šalies, kaip į kokį teatro spektaklį, su pasakojimu pasakotojas dažniausiai yra nesusijęs.
7. Jurgio Savickio tekstas yra grafiškas, fragmentiškas - tai modernus tekstas.
„Vagis“
• Novelėje „Vagis“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!