Jurgis Savickis ir pagrindinės jo novelės

Savickio prozos novatoriškumas kėlė abejones. Atrodė keista, kad rašytojas neketina savo kūryba siekti kokio nors „kilnaus“ tikslo: kelti patriotinius jausmus, kovoti už kultūrą, socialinę lygybę, krikščionišką dorovę, lavinti skonį ir pan.
Modernistinė Savickio kūryba atvirai demonstruoja sąlygiškumą, teatrališkumą. Savickis atsisakė realistinio vaizdavimo, pažeidė nusistovėjusias konvencijas.
Autorius pasiūlė ligtolinei lietuvių literatūrai neįprastai atokią, nuo veiksmo atsitraukusio, abejingo ir atsainaus ne tiek pasakotojo, kiek stebėtojo poziciją. Įvykiai kūrinyje matomi iš saugios distancijos, veikėjų mintys ir jausmai naratoriaus nejaudina.
Staigūs peršokimai; Lietuvių kalba sąmoningai „užteršiama“ tarptautiniais terminais, naujadarais, neišverčiamu žargonu; Naikinama literatūrinė ir kuriama šnekamoji kalba; Pasiūloma daug neįprastų palyginimų, intertekstinių nuorodų, kultūrinių asociacijų – netikėtumo efektas sukuria stiliaus įtampą, intriguoja.
Savickio veikėjai neįprasti. Daugiausia tai įvairių socialinių sluoksnių miestelėnai, kaimiečiai – vangūs, primityvūs, godūs, nesąžiningi. Apskritai novelių vyrai ir moterys neturi principų arba juos sulaužo, personažus dažnai apėmusios kūniškos, nevaldomos aistros, noras staiga pakeisti gyvenimą. Siužetuose dominuoja netikėtos, daug žadančios pažintys ir skaudūs išsiskyrimai.
Vaiko galvoje vyksta minčių chaosas, vaikiškos mintys suteikia savotišką atspindį novelei, padeda skaitytojui labiau įsijausti į situaciją. Jo įsivaizduojamas piktadarys suintriguoja, sudomina skaitytoją. Vagis sulyginimas su kunigu, vėliau su kenčiančiu Kristumi.
Tėvui mušant vagį, vaiko galvoje klostosi prieštaringas minties vingis: ,,Tėtė sako, geras, bet kam taip baisiai muša vagį”. Vaikas pradeda kalbėti su vagimi, žiūri į jį kaip į žmogų, tada išlaisvina, įsitikinęs, kad nenori nuskriausti vaiko ar tėvo. Toks elgesys vagį pribloškia ir sujaudina.
Vaikas simbolizuoja nekaltumą, tyrumą, jis yra visiška priešprieša senų žmonių aprašymui.
Pabaiga netikėta, priverčianti skaitytoją susimąstyti ir visus įvykius pasverti iš naujo. Paskutinėje pastraipoje vagį sugauna, tačiau vaikas neanalizuoja šio atsitikimo. Apsakymas baigiamas viltingai: “jautė tiek tvirtos valios ateičiai“. Šis patyrimas suteikia jo sielai tvirtybės, ryžto, tikėjimo ir vilties.
Jurgis Savickis šiame kūrinyje įkūnijo chaosą, žmogiškumą, netikėtumą.
J. Savickio naudojamos meninės priemonės: epitetai, vaizdingi veiksmažodžiai, metaforos.
Kova
Jau pats pirmas novelės sakinys suformuluoja problematiką: ,,Viskas būtų gerai, kad mano mamanka nebūtų tokia graži!”.
Pasakojama apie skaudžią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!