Jurgis Savickis Novelės „Ad astra“ analizė ir interpretacija

J. Savickio novelių pasakotojas atidžiai stebi kūrinių veikėjus, bet nesileidžia į psichologinę jų analizę, sutelkia dėmesį į kokią detalę, kurią dažnai ironiškai komentuoja. Jis nesigraudena, negraudenami ir skaitytojai. Padejavimai ir verkšlenimai, kilnių jausmų žadinimas ir apeliavimas į skaitančiojo sąmonę autoriui atrodė naivūs ir neefektyvūs, nes pasaulyje šėlstantis blogis kyla greičiau iš netobulos žmogaus prigimties. Žiaurumo ir neteisingumo priežastys nenurodomos, į jas pirštu nebaksnojama – skaitytojui pačiam lieka nuspręsti, kur jos slypi. Kur kas paveikesnis ir daugiau pasakantis autoriui atrodo sutramdytas jausmas, ironijos blyksniai, šaržavimas, parodijavimas.
Rašytojas skaitančiajam žmogui neprimeta savo pasaulio logikos ir pats jai nepasiduoda – gal dėl to tai, kas vaizduojama per daug nešiurpina. Rašytojas turi savo žaidimo taisykles. Jos paremtos vienu svarbiųjų J. Savickio kūrybos principų – sena kaip pats pasaulis pasaulio kaip teatro ir žmogaus kaip scenos aktoriaus samprata. Tai akcentuoja visi šio rašytojo kūrybos tyrinėtojai. Susidaro įspūdis, kad rašytojas nuo to, ką vaizduoja, yra atsitvėręs storo stiklo siena: pro ją viskas matyti, tačiau tik tiek – vaizduojamųjų reiškinių jis lieka nepaliestas ir jų nedramatizuoja. Daiktai, žmonės, įvykiai stebimi „iš gerokos distancijos“, o „gyvenimas jam atrodo panašus į sceną, į kažkokį spektaklį“ . Rašytojo novelių herojai gyvenime lyg teatro scenoje nuolat kaitalioja vaidmenis, matuojasi vis naujas kaukes. Tam, kad žmogus atsiskleistų, pasirodytų, koks iš tiesų esąs su visomis savo ydomis, jis autoriaus valia „įmetamas“ į kokią netipišką situaciją ir žiūrima, kaip jis elgsis. Tik neįprastinės, išsiskiriančios aplinkybės priverčia pasirodyti tuos giliuosius žmogaus bruožus, kurie paprastai maskuojami, slepiami po padoraus žmogaus kauke. Šiuos teiginius puikiai iliustruoja ūkininko iš J. Savickio novelės „Ad astra“ paveikslas.
Novelės pradžios laikas – šventadienio rytas, ūkininkas ruošiasi bažnyčion. Žodis „šventas“ paprastai asocijuojasi su „šviesus“, „nekaltas“, „geras“ „gražus“ (pagrindinis veikėjas „gražiai“ nusiskutęs). Tokie, atrodytų, turėtų būti ir ūkininkui kylantys ketinimai „reformuoti visą savo gyvenimą“. Juk esminiai pertvarkymai dažnai atneša daug teigiamų dalykų. Tačiau šį šventą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!