J. Savickis ir novelės

JURGIS SAVICKIS (1890 – 1952) Lietuvių literatūros novatorius, ekspresionistinės poetikos novelių autorius, įvedęs į lietuvių literatūros tradiciją miesto problemiką, žaidybišką „rimtų“ temų traktavimą, ironišką žvilgsnį į savo personažus ir grakštaus stiliaus eleganciją kaip esminius modernizmo elementus. Dirbo Skandinavijos šalyje ambasadoriumi, tai pat gyveno Prancūzijoje, kurioje savo vilą pavadino gimtines – Ariogalos vardu. Buvo visapusiškai išsilavinęs, mokėjo 7 užsienio kalbas. Kūriniuose į Lietuvą žvelgia išsilavinusio Europiečio akimis. O į Europą – Lietuvio, nuolat lyginančio gimtosios ir svečių šalių gyvenimą, gamtą, žmonių papročius. Jurgio Savickio biografinis kontekstas: • Dirbo diplomatu (Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje); • Vadovavo valstybės teatrui Kaune; • Iš Lietuvos pasitraukė dirbdamas diplomatu užsienyje. Prasidėjus karui pasiliko Prancūzijoje. Okupavus Sovietų Sąjungai Lietuvą neteko diplomatinės tarnybos Prancūzijoje; • Buvo aukštos vidinės kultūros žmogus, žavėjo laisva laikysena, tikras meno žmogus, Europos vaikas. Plačios širdies, mėgęs bendrauti, kandus, bet ne užgaulus, dvasios aristokratas; • Labai ilgėjosi Lietuvos, nuolat prisimindavo tėviškę (savo ūkį Prancūzijoje pavadino „Ariogala“); Jurgio Savickio kūrybos bruožai: • Novelių veikėjai – laisvi žmonės, kurie neretai elgiasi neprognozuojamai, paskatinti aistros ar nesuvaldyto instinkto; • Moralė tikrovėje tik veidmainystė, vertybės pasirodo apsimestinės; • Gyvenimas – teatras ir žmogus gyvenimo spektaklyje negali nieko pakeisti, tai yra, atsisakyti savo vaidmens; • Pasakotojas dažnai šaiposi iš kilnių žmogaus norų ir jo prigimties netobulumo, tačiau nesmerkia, nemoralizuoja. • Ironijos meistras. • Sumodernino prozą • Savickis sąmoningai prisitaikė prie stiliaus mintims išreikšti • Ekspresionistinis stilius • Išsivadavimas iš kaimiškos lietuvių prozos • Nauja tematika – miestietiško gyvenimo, tolimų kraštų vaizdai • Žmogaus būtis dažnai nepažini, grėsminga. • Netikėta meninė forma – nėra visažinio pasakojo kuris įvertintu įvykius. Pasakotojas yra arti veikėjo, jo ir veikėjo mintys dažnai sutampa. • Tekstai trumpi, bet talpūs, pilni užuominų, netikėtų posūkių. • Ypatinga stilistika – fragmentiškas pasakojimas, sąmoningai išardomi sakiniai, ironija, netikėtos metaforos. 09-28 Klasės darbas: Manfredo Žvirgždo pasakojimas apie Jurgio Savickio kitoniškumą, jo savitumą. 1. Plačių pažiūrių maištininkas laužęs nusistovėjusias normas. 2. Diplomatas, su kiekvienu atrandantis bendrą kalbą. 3. Ironiškai, bet neciniškai žvelgė į pasaulį, aplinką. 4. II Pasaulinio karo metu prarado savo žmoną ir sūnų. 5. Ramus, tačiau linksmas, mokėjo stebėti žmones ir jų santykius. 6. Buvo ambasadoriumi Skandinavijos šalyse, iš ten turėjo nemažai apdovanojimų. ,,Po įmantria forma slepiasi bendražmogiškumas“ – Janina Žekaitė FLEITA Nereikalingo žmogaus drama Menininko likimas ir jo vaizdavimas kūrinyje. Novelės pradžioje supažindinama su Žiogo nelaime: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!