Juozas Baltušis

Kaimo samdinys ir spaustuvės darbininkas, 1933 m. K.Borutos įtrauktas į meninę kūrybą opozicinėje spaudoje, 1940 m. pliekia kandžiais feljetonais nuo valdžios nušalintą poniją. Hitlerinės okupacijos metais kalba per Maskvos radiją, ragindamas nepasiduoti gąsdinimams. Pokario metu, būdamas Rašytojų sąjungos partinės organizacijos sekretoriumi ir „Pergalės" žurnalo redaktoriumi, reikalauja, kad visi rašytojai mokytųsi vakariniame marksizmo-leninizmo universitete, kad „pabuvotų prie kolektyvinių ūkių kūrimo", kad vaizduotų Tarybų Lietuvą „judančią, augančią, klestinčią". Griežtai kritikuoja komedijas ir feljetonus, kuriuose „purvais drabstomas" tarybinis žmogus - geriausias iš geriausių, taip pat gamtinę poeziją, kurios kūrėjai nepastebi, kad „į kolūkinį respublikos kaimą atėjo galingi traktoriai ir kita priešakinė technika", Kategoriškai smerkė nepriklausomybės laikotarpio kūrinių publikavimą socialistinės santvarkos sąlygomis, Perėmęs iš kompartijos funkcionierių demagoginių kaltinimų metodiką, ideologinius kalbos štampus ir direktyvinę tonaciją, J.Baltušis iš tiesų buvo artistiškai daugiaveidė asmenybė, mikliai prisitaikanti prie besikeičiančio laiko, aplinkos ir auditorijos, trokštąs vaidinti svarbų vaidmenį kiekvienoje istorijos atkarpoje.
Turėjo kaimo žmogaus pastabumo, sveiko proto, humoro, lakaus žodžio dovaną. „Atlydžio" metu, nusiėmęs partinio dogmatizmo kaukę, prabilo jau socialistinį realizmą neigiančiais teiginiais, išdrįso užstoti valdžios ujamą A.Solženicyną. Tačiau lemtingais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais vis dėlto pasiliko su pokario metų savo bendraminčiais, stalinistais. Pasipiktinę skaitytojai masiškai ėmė grąžinti autoriui jo knygas, kaip ir K.Hamsunui hitlerinės okupacijos metais.
J.Baltušis - savamokslis regioninio tipo rašytojas. Jo talento stiprybė - autentiškas savo patirties išpasakojimas, o silpnybė - tos patirties modeliavimas į privalomas ideologines schemas, griaunančias autentiškumo įspūdį.
Savamokslio rašytojo kelias natūraliai vedė J.Baltušį į realistinį pasakojimo būdą. Knygos „Savaitė prasideda gerai" (1940) apsakymai parašyti tradicine realizmo maniera, išsaugant apsigimusio kaimo pasakoriaus vingrų sakinį, laisvą toną ir bendravimo su klausytojais jausmą.
Apybraižoje „Tėvų ir brolių takais" (1967) su liaudišku humoru buvo stilizuotas Amerikos lietuvių žargonas. Novelių knygoje „Valiusei reikia Alekso" (1965) meistriškai imituotas liaudiškas primityvas ir liaudies pasakoriaus pašaipios intonacijos.
Sukūręs dvi statiškas pjeses „Gieda gaideliai" (1947) ir „Anksti rytelį" (1953) pagal buožijos demaskavimo ir konflikto tarp...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!