Juozas Tumas-Vaižgantas (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.)

Asmuo istorijos ir politikos verpetuose J. Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės”
Vaižganto kūrinyje „Dėdės ir Dėdienės” atsispindi istorijos ir politikos įtaka asmens gyvenimui. Kūrinyje išryškėja Vaižganto požiūris, kad ne tik Dievas yra pagrindinis žemdirbio gyvenimo lėmėjas (ką, pavyzdžiui, savo poemoje skelbė K. Donelaitis), o būtent baudžiavinė santvarka, istorinės bei politinės aplinkybės. Kūrinio herojų finansinę ir dvasinę padėtį bei sprendimus veikia priespaudos ir suvaržymų našta. Puikus to pavyzdys tarp Severjos ir Mykoliuko meilės stojęs materialinės padėties klausimas, pastūmėjęs ją į geresnę visuomeninę padėtį užimančio Rapolo Geišės glėbį. Skaitant kūrinį išaiškėja, kad pats apysakos pavadinimas byloja apie meilės ir šeimos kaip vertybių nebuvimą. Čia d dėdėmis ir dėdienėmis vadinami ne tie žmonės, pas kuriuos „užvažiuosi, drąsiai kalbėsies, nakvynės ir vaišių lauksi”, o savotiški neapmokami samdiniai, kurių kraujo ryšys nebeturi reikšmės, giminės, tarp kurių stojusi susvetimėjimo siena bendravimą nužemina iki buitinio lygio.Būtent tokią padėtį kūrinyje užima Mykoliukas – savo brolio namuose jis neturi nei sau mielos vietos, nei šeimyniškos šilumos.Tai įrodo, kad bendravimas šeimoje yra suprimityvėjęs, santykiai atšalę, o nuolatinis baudžiavoje patiriamas vargas ir skurdas visai atitraukė žmonių dėmesį nuo dvasinių vertybių. Politinių ir istorinių vingių įtaka dar labiau paaštrėja antroje kūrinio dalyje, kurioje aprašomi įvykiai po baudžiavos panaikinimo. Severja išsižadėjusi meilės dėl saugumo jausmo atsiduria paradoksalioje padėtyje, jos vyras Rapolas praranda savo padėtį dvare ir lieka beturtis paliegėlis, kuriuo jai tenka rūpintis. Tuo tarpu Severjos tėvai linkėję jai lengvesnio ir geriau aprūpinto gyvenimo tegalėjo stebėti, kaip jų dukra rezignuoja – susitaiko su skaudesnėmis ir skurdesnėmis aplinkybėms. Taigi, senatvėje Severja atsiduria Mykoliuko vietoje - ji irgi vejama dėdienė. Taigi užaugę ir suformuoti baudžiavinėje priespaudoje kūrinio herojai rezignuoja ir leidžia aplinkybėms spręsti už juos.
Kontekstai
Juozas Tumas Vaižgantas-vienas iškiliausių XIX-XXa. Lietuvos raštijos atstovų. Priklausęs neoromantikų kultūriniam judėjimui, jis, kaip ir dauguma šio laikotarpio atstovų, savo kūryboje gręžėsi į praeitį. Rašytojo kūryba telkiasi apie du probleminius centrus: lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!