Juozas Aputis, jo kūriniai

Juozas Aputis – iškilus, moderniosios psichologinės novelės, lyrinės prozos kūrėjas, gyvenęs XX – XXI amžių sandūroje. Jis vienas pirmųjų prabilo apie senojo kaimo nykimą, dramatišką vertybių kaitą, dvasinius kaimo žmonių praradimus. Rašytojas tikroviškai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialinę aplinką, kaimo buitį, bet svarbiausia jam – žmogaus išgyvenimai, būsenos, sąmonės procesai, subtilūs ryšiai su aplinka ir kitais žmonėmis. Jam svarbi nykstanti senojo kaimo dvasios kultūra, žmogiškumas, liūdima dėl nykstančių tradicijų, vertybių.
1. Vaiko branda: „Vakarėjant gražios dobilienos“, „Dobilė. 1954 metų naktį“.
2. Kaime atsiradęs žiaurumas, smurtas, blogis, jo plitimas: „Šūvis po marazyno ąžuolu“, „Autorius ieško išeities“.
• Dažniausiai žmonės, susidūrę su piktybės apraiškom, stengiasi nekreipti į tai dėmesio tam, kad patys nenukentėtų. Jie nesupranta, kad tokiu savo abejingumu tik leidžia neteisybei nugalėti ir praranda moralę. Toks individų susitaikymas su įsikerojusiu blogiu aiškiai matomas tuo Lietuvos istorijos laikotarpiu, kai šalis buvo okupuota sovietų. Dėl tuo metu egzistavusios griežtos cenzūros rašytojai šią visuomenės problemą kūriniuose vaizdavo pasitelkdami ezopo kalbą. Žmonių susitaikymą su blogiu novelėje „Šūvis po marazyno ąžuolu“ atskleidžia Juozas Aputis.
• Biliūno apsakyme „Brisiaus galas“ šeimininkas nušovė šunį, bėga nuo savo sąžinės. Apučio laikų kaime nebenaudingo šuns egzekucija atliekama ramiai, viešai, demonstratyviai. Parodoma, kad gyvenime ima viešpatauti jokių dorovinių principų neturinti brutali jėga, o silpnieji jai pataikauja, slopindami savo jausmus, tarytum bijodami patys tapti aukomis.
• Novelėje akcentuojama, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms vaikas gali labai greitai subręsti ir perimti suaugusiųjų naštą ant savo pečių.
• Kūrinyje pasakojama, kad berniuko tėvas sunkiai serga, ir kad būtų atleistas nuo privalomos tarnybos privalo gauti reikiamą pažymą.
• Berniuko dėdė bandė padėti, bet pasirodė, kad pažymos reikia iš ambulatorijos. Dėdė, bijodamas susidurti su biurokratizmu, atsisakė tėvą vežti į ambulatoriją. Todėl berniukas nusprendė pats nuvežti tėvą. Vaikas pasirodė drąsesnis už suaugusįjį. Visą kelią berniukas rūpinosi tėvu, stengdamasis arklį valdyti taip, kad vežimo ratai nepataikytų į duobutes ir nekratytų gulinčio tėvo – nesukeltų jam skausmo.
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!