Juozas Aputis, jo pagrindiniai kūriniai

• “Vieškelyje džipai” (2005).
• “Skruzdėlynas Prūsijoje” (1989),
• „Plėnys" (1994).
• Romanas “Smėlynuose negalima sustoti” (1996).
Pagrindinės temos
• Gimtasis kaimas - svarbiausias žmogiškų vertybių centras.
• Atsisveikinimas su išnykstančia tūkstantmete agrarine sankloda - tautos egzistavimo pagrindu.
• Lietuvių tautos likimas.
Kuo J. Aputis tradiciškas kūrėjas?
• Jo novelėse tarytum atgimsta Biliūno dvasia, kurią galima atpažinti iš a) intymios, jausmingos kalbos, b) nuoširdaus bendravimo su skaitytoju, c) demokratiškų nuostatų, d) dėmesio žmogui, e) skriaudos temos, f) kreipimųsi į žmogaus sąžinę bei dorovinių principų teigimo.
• 2. Kartais Apučio novelė lyrizmu ir grauduliu primena sentimentaloką Vienuolio prozą. Šį jausmingumą palengvina geraširdiška ironija, su kuria rašytojas stebi savo veikėjų naivų gudravimą siekiant vienokios ar kitokios naudos.
• Liaudišku komiškumu ir tikroviškais charakteriais rašytojas artimas P. Cvirkai. Simpatijas paprastiems veikėjams lydi jų nelaimių, gyvenimo vargų apmąstymai, priežasčių ir sprendimų ieškojimai, teikiantys Apučio novelei intelektualumo.
• Filosofiškas požiūris į tautos ir asmens egzistenciją primena J. Grušo ir Just. Marcinkevičiaus idėjinius kūrinius.
• Dėl polinkio viską apmąstyti ir ieškoti sprendimo Apučio novelė kartais įgyja eseistinių ir publicistinių bruožų. Autorius ima reikšti principingą pilietinę laikyseną, stengiasi išprovokuoti skaitytojo mąstymą, bando kartu su juo „ieškoti išeities". Publicistinio kreipimosi įspūdį sušvelnina raiškos naujoviškumas, primenantis ekspresionistų eksperimentus.
Kuo Aputis modernus?
• Tradicinę kaimo gyvenimo ir paprasto žmogaus tematiką rašytojas praturtina psichologine gelme, potekstėje slypinčiais filosofiniais apmąstymais, humanistinėmis nuostatomis, demokratinių idealų teigimu. O dėmesingumas vidiniam žmogaus pasauliui yra esminis moderniosios literatūros požymis.
• Apučio prozos modernumo esmė - jos poetiškumas: lyrizmas, psichologinis jautrumas, vidinių būsenų aprašymas, vaizdo metaforiškumas, asociatyvios motyvų jungtys.
• Rašytojas objektyvų epinį pasakojimą keičia dvasinių žmogaus išgyvenimų aprašymu.
• Labai svarbu surasti ir suprasti potekstę.
Potekstės klodai. I
• I-ajame atpažintume tradicinę lietuvių literatūros tematiką: tikroviškus kaimo gyvenimo ir buities vaizdus, etnografines detales, taip pat miesto kasdienybę, nesudėtingas žmogaus problemas, tipiškus, niekuo neišsiskiriančius veikėjų charakterius.
• Šiame pasaulyje daug vargo, skriaudos, todėl į žmogų žvelgiama su užuojauta ir supratimu.
II klodas- istorinis ir politinis kontekstas
• Lietuvos kaimą griaunančių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!